Lietuvos įvaizdžiui skirti milijonai - drąsiai paleisti pavėjui (papildyta, video)

Tokios išvados daromos VK paskelbus atlikto valstybinio audito ataskaitoje pateikiamus įvaizdžio formavimo priemonių vertinimus.   Videonaujienose žiūrėkite reportažą.

Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, „yra grėsmė, jog Lietuva gali nespėti panaikinti esamo atsilikimo nuo anksčiau savo įvaizdį pradėjusių formuoti kaimyninių valstybių ir pralaimėti konkurencinę kovą regione investicijų pritraukimo, turizmo ir eksporto skatinimo srityse“.

VK pranešime pažymima, jog auditorių nuomone, neefektyviai ir nerezultatyviai buvo panaudota 800 tūkst. litų Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijai sukurti.

„Vyriausybė iki šiol šios strategijos nepatvirtino, nes ji neatitiko Vyriausybės patvirtintos strateginio planavimo metodikos, o pasiūlyta pamatinė Lietuvos įvaizdžio idėja „Lietuva - tai vieta, kur galima kurti ir įgyvendinti savo idėjas“ buvo pernelyg bendra ir strateginio marketingo požiūriu nepriimtina“, - rašoma VK pranešime.

Kartu pažymima, jog nebuvo imtasi priemonių, kad strategijos rengėjas projektą pataisytų ir papildytų.

Pasak pranešimo, valstybės institucijos atskirų įvaizdžio formavimo elementų pirkimo konkursus organizavo nesant patvirtintos Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos.

Pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija organizavo Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginės rinkodaros koncepciją „Lietuva - drąsi šalis“, už kurią buvo sumokėta 60 tūkst. litų, tačiau koncepcijos autoriai, VK teigimu, neįvertino savo pasiūlymų įgyvendinimo realistiškumo, finansinių ir kitų Lietuvos galimybių.

Minėtoje koncepcijoje, be kita ko, buvo siūloma pastatyti pasaulinės reikšmės pastatą ir Holivude sukurti filmą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas.

Kontrolieriai taip pat pastebėjo, Lietuvos prekės ženklo konkursui ir kitiems darbams buvo panaudota 1,14 mln. litų, tačiau, šis prekės ženklas oficialiai valstybės mastu nėra patvirtintas, jo pirkimui panaudotos lėšos neduoda lauktos grąžos, nėra duomenų apie ženklo žinomumą užsienyje ir pasirengimą naudoti mūsų šalyje.

Išanalizavę ministerijų veiklą auditoriai priėjo išvadą, kad neaišku pagal kokius kriterijus vienas ar kitas priemones institucijos priskiria įvaizdžio formavimui. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija didžiąją dalį šalies įvaizdžio formavimui skiriamų lėšų skyrė viešajai įstaigai „Lietuvos institutas“, kuris jas naudojo ne tik Lietuvos kultūros ir meno pristatymui užsienyje, bet ir vidaus vartotojams skirtoms priemonėms, administravimo išlaidoms, darbuotojų atlyginimams.

Kontrolieriai nurodo, kad šalyje nėra institucijos, kuri analizuotų informaciją apie įvaizdžio formavimui panaudotas lėšas ir pasiektus rezultatus.

Valstybės kontrolė rekomendavo neskirti valstybės biudžeto lėšų atskiroms Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonėms finansuoti, kol nebus suformuluotos Lietuvos įvaizdžio formavimo kryptys ir tikslai, nustatyti prioritetai ir patvirtinta strategija bei Lietuvos įvaizdžio formavimo koordinavimo modelis.

Užsienio žiniasklaidoje Lietuva pernai buvo minėta dažniau, bet prastesniame kontekste nei kitos Baltijos šalys, teigiama Valstybės kontrolės (VK) ataskaitoje, kurioje buvo vertinamas šalies įvaizdžio formavimas.

Pasak auditorių, šalies žinomumas užsienyje „savaime negarantuoja teigiamos nuomonės apie šalį" - jų teigimu, būtina platinti ne bet kokią, o būtent teigiamą informaciją. Tačiau teigiamos informacijos apie Lietuvą sklaida, anot VK, yra problemiška.

VK pateikia East West Global Index tyrimo, kuris kas ketvirtį nagrinėja publikacijas tokiuose įtakinguose pasaulio leidiniuose bei žiniasklaidos priemonėse kaip „The Economist", „TheNew York Times", „The Washington Post", „The International Herald Tribune", „Time", „CNN International", išvadas.

Tyrimas parodė, kad 2008 metais Lietuva iš trijų Baltijos šalių buvo minima dažniausiai, tačiau daug neigiamos informacijos sumažino jos balą ir poziciją reitinge iki prasčiausios, lyginant su Latvija ir Estija.

Lietuva pasaulio žiniasklaidoje buvo minima 2701 kartą, o apie Latviją ir Estiją užsiminta beveik dvigubai mažiau - apie jas skelbta atitinkamai 1517 ir 1349 kartus.

Tačiau vertinant teigiamą ir neigiamą informaciją apie šalį, Lietuvai tarp 200 šalių skirta 42 vieta, tuo metu Latvijai ir Estijai atiteko aukštesnės pozicijos: 29 ir 30.

Aukštesnę poziciją (31), pagal VK pateiktus duomenis, šioje skalėje užėmė ir Slovėnija, nors ji pernai užsienio žiniasklaidoje buvo paminėta beveik trigubai mažiau nei Lietuva - apie 1000 kartų.

Kaimyninė Lenkija pateko tarp 4 šalių, apie kurias pasaulio žiniasklaida atsiliepia geriausiai. Tiesa, ši šalis buvo minėta keturis kartus daugiau nei Lietuva - apie 11 tūkst. kartų.

„Nepaisant visų Lietuvos pastangų gerinti savo įvaizdį užsienyje ir šalies viduje, jos reitingai tarptautinių agentūrų apklausose, vertinančiose šalies politinę ir ekonominę situaciją pasauliniame kontekste ir jos žinomumą užsienyje, išlieka neaukšti", - tvirtinama VK ataskaitoje.

Pasak VK, vienas svarbiausių šalies politinės ir ekonominės situacijos vertinimo rodiklių yra korupcijos lygis - korumpuota šalis tampa mažiau patraukli potencialiems užsienio investuotojams.

„Per pastaruosius septynerius metus mūsų šalyje korupcijos lygis beveik nesikeičia ir nematyti jokios pažangos", - teigiama ataskaitoje.

Organizacija „Transparency International" Korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2008 metų tyrime Lietuvai skyrė 4,6 balo, arba 58 vietą tarp 180 reitinguojamų šalių. Pasak VK, tai prasčiausias indeksas nuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Be to, nuo 1999 metų, kai toks tyrimas atliekamas, Lietuva neperžengė 5 balų ribos, kuri žymi pažabotą korupciją.

Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, 2008-aisiais Lietuva smuktelėjo žemyn 0,2 balo - nuo 4,8 iki 4,6, o Estija ir Latvija pakilo - atitinkamai nuo 6,5 iki 6,6 ir nuo 4,8 iki 5, kai „0" reiškia „labai korumpuota valstybė", „10" - „labai skaidri valstybė".