Lietuvoje abejojama, ar posovietinėse valstybėse dalijama Lenko korta
suderinama su Seimo nario mandatu ir nėra pasižadėjimas užsienio valstybei,
kurį draudžia Konstitucija. Seimas po pateikimo yra pritaręs siūlymui dėl
šio klausimo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
L.Kaczynskis ketvirtadienį teigė nemanąs, kad Lenko korta kelia problemų dėl lojalumo.
„Aš nemanau, kad Lenko korta galėtų pažeisti lenkų kilmės Lietuvos
piliečių lojalumo klausimą Lietuvos valstybės atžvilgiu. Ši korta nėra
pilietybės ženklas“, - bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos
prezidentu Valdu Adamkumi sakė L. Kaczynskis.
Paklaustas, kodėl Lenko korta dalijama tik posovietinėse valstybėse
gyvenantiems lenkams, L.Kaczynskis sakė, kad tai lėmė istorinės aplinkybės.
„Nuo Lenkijos į Rytus yra nemažai lenkų, kurie nuo šimtmečių gyveno tose
žemėse (...). Tie žmonės yra sunkesnėje padėtyje, jiems reikia padėti“, -
sakė Lenkijos prezidentas.
Asmuo, turintis Lenko kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą,
legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis
kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju
gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą
geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi
pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir
savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Statistika rodo, kad Lietuvos lenkų, norinčių įsigyti Lenko kortą,
daugėja. Kaip Lenkijos naujienų agentūrai PAP neseniai sakė Lenkijos
ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Piotras Wdowiakas (Piotras
Vdoviakas), per pastaruosius metus Lietuvoje vietos lenkai pateikė 1500
prašymų ją įsigyti, ir susidomėjimas šiuo dokumentu nuolat didėja.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau po Seimo rinkimų praėjusių metų
rudenį, paaiškėjus, jog du išrinktieji parlamentarai, Valdemaras Tomaševsis
bei Michalas Mackevičius, turi Lenko kortą, pasiūlė prezidentui ir Seimui
kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos.