Šiuo metu galiojančiame Pilietybės įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenys, iki 1940 metų birželio 15 dienos turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940 metų birželio 15 dienos - 1990 m. kovo 11 dienos okupacijų metu.
Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims, kurio bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos (LR) pilietis.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad vaikas, kuris gimdamas įgyja LR ir kitos valstybės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos ir tos kitos valstybės pilietis. Šiai nuostatai siūloma suteikti grįžtamąją galią ir nustatyti, kad LR piliečio vaikai, gimę 1990 metų kovo 11 dieną ir vėliau, kurie gimdami įgijo LR ir kitos valstybės pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.
Įstatymo projekte taip pat numatoma, kad asmenys, ištremti iš okupuotos LR 1940-1990 metais ar iš jos pasitraukę nuo 1919 iki 1990 metų ir įgiję kitos valstybės pilietybę, ir nurodytų asmenų palikuonys, galės susigrąžinti LR pilietybę neatsisakydami turimos kitos valstybės pilietybės.
Be kita ko, projekte taip pat numatoma išplėsti asmenų, galinčių būti LR ir kitos valstybės piliečiais, ratą, įtraukiant ir asmenis, kurie, sudarydami santuoką su kitos valstybės piliečiu, dėl to savaime įgis tos valstybės pilietybę.
Įstatymu norima įtvirtinti ir pilietybės įgijimą supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmuo, niekada neturėjęs LR pilietybės, galės ją įgyti supaprastinta tvarka. Asmenys, iki 1940 metų birželio 15 dienos turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turės neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nepriklausomai nuo to, kokioje valstybėje jie nuolat gyvena.
Projekte taip pat numatyta, kad lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas būtų išduodamas lietuvių kilmės asmenims, neturintiems Lietuvos pilietybės. Kartu projekte siūloma parengti atskirą įstatymą, kuriame būtų nustatytos socialinės, ekonominės, kultūrinės ir kitokios teisės, kurias šie asmenys turės Lietuvoje.
Nauja pilietybės įstatymo redakcija įsigaliotų nuo 2010-ųjų metų sausio 1dienos.
Už tai balsavo 45, prieš - 3, susilaikė - 11 parlamentarų. Projektas keliauja į komitetus. Pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jame pirmasis svarstymas numatytas birželio 16 dieną.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės buvo kilusios prieš porą metų.
Konstitucinis Teismas 2006 metų nutarime yra nurodęs, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išimtiniai, o pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne itin retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad tuometis reglamentavimas neatitiko Pagrindinio šalies įstatymo. Vėliau Seimas įstatymu vėl išplėtė asmenų, galinčių turėti dvigubą pilietybę, ratą, tačiau jį vetavo prezidentas, nes, anot teisininkų, ir naujasis teisės aktas akivaizdžiai prieštaravo Konstitucijai ir pernelyg laisvai leido dvigubą pilietybę.