Lietuvos aukštojo mokslo kokybei priekaištų turintis abiturientas I.Anikevičius nesitiki, kad padėtis pagerės ir įsibėgėjus aukštojo mokslo reformai.
Domėjęsis galimybėmis svetur studijuoti chemiją, Vilniaus licėjuje besimokantis jaunuolis sulaukė penkių užsienio universitetų kvietimų.
Tris iš jų vaikinas atmetė ir apsisprendė, kad sieks studento vietos Karališkajame Londono koledže arba garsiajame Kembridžo universitete.
- Kiek jūsų bendramokslių ir draugų rinksis studijas užsienyje? – „Lietuvos rytas“ paklausė I.Anikevičiaus.
- Beveik visi mano draugai ketina studijuoti užsienyje. Mokausi Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalaureato klasėje.
Esu tikras, kad 40 mano bendramokslių išvyks mokytis svetur. Dar maždaug tiek mano pažįstamų, besimokančių paprastose (ne bakalaureato) klasėse, taip pat ketina išvykti. Manau, kad dar nemažai mano draugų rinksis studijas svetur po to, kai baigs pirmąjį aukštosios mokyklos kursą čia, Lietuvoje.
- Kodėl, užuot siekęs išsilavinimo tėvynėje, mokytis vyksite į užsienį?
- Pagrindinė priežastis – studijų kokybė. Žinoma, yra ir čia pakankamos kokybės studijų, tačiau mažai.
Aš studijuosiu chemiją su fizikos pakraipa. Lietuvoje yra galimybių studijuoti šį dalyką. Tačiau manau, kad geresnės kokybės išsilavinimą įgysiu kitur.
- Lietuvoje bus keičiama aukštųjų mokyklų finansavimo sistema – įvedami studijų krepšeliai. Akivaizdu, kad jūs ir daugelis jūsų bendramokslių licėjuje gautų krepšelį, o užsienyje už mokslą tektų mokėti. Nejaugi nevilioja nemokamos studijos?
- Lietuvoje mokėjimo už studijas sistema iki šiol neaiški, nežinia, ir kokia bus paskolų skyrimo tvarka.
Britai apskaičiavo, kad studentui jų šalyje metams reikėtų apie 10 tūkst. svarų sterlingų (maždaug 38 800 litų).
Mes su draugais nusprendėme, kad šią sumą galėtume sumažinti – išsitektume ir su 8 tūkst. svarų sterlingų (apie 31 040 litų).
3225 svarus sterlingų (apie 12 513 litų) palankiomis sąlygomis paskolintų valstybė.
Kembridžo universitetas neleidžia studentams dirbti. Bet jame skiriamos didesnės stipendijos – per metus apie 3 tūkst. svarų (maždaug 11 640 litų). Jei įstočiau į jį, teliktų iš kur nors gauti apie 2 tūkst. svarų (maždaug 7760 litų).
Pavertus litais, manau, suma ir Didžiojoje Britanijoje, ir Lietuvoje būtų panaši, o kokybė skirtųsi.
Tai, kad užsienyje mokėjimo už studijas tvarka aiški, buvo svarbus argumentas renkantis aukštąją mokyklą, nes galėjau planuoti savo ateitį.
Ir kiti abiturientai renkasi universitetus svetur dėl to, kad ten gerai veikia laiko patikrinta sistema. O Lietuvoje šoktume į balą, kurioje nežinia, kas bus.
Be to, nesinori gaišti laiko. Anglijoje magistro diplomą įgysiu per 4 metus. Lietuvoje to siekčiau šešerius. Per tuos dvejus metus, kuriuos laimėsiu, galėsiu grąžinti pasiimtą paskolą.
- Kas labiausiai kliūva Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje?
- Stagnacija. Universitetų rektoriai ilgus metus nenori užleisti savo kėdės, nors yra jaunesnių, perspektyvesnių žmonių.
Kalbama, kad apginti mokslo daktaro darbą gali iš esmės bet kas. Galbūt tai ir gandai, tačiau panašu į nešvarius dalykus. Nesinori bristi į tą vandenį.
Nepatinka ir tai, kad pas mus labai daug žmonių įgyja aukštąjį išsilavinimą. Dėl to krinta diplomo vertė. Atrodo, kad aukštosios mokyklos studentus ruošia siekdamos ne kokybės, o kuo didesnio absolventų skaičiaus.
* * *
Daug triukšmo – dėl nieko
Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius
„Pastaruosius trejetą metų iš Vilniaus licėjaus mokytis svetur išvyksta apie trečdalį abiturientų. Šiemet įsitvirtinti užsienyje ketina apie 40 proc. baigiamųjų licėjaus klasių mokinių.
Tai, kad jaunimas išvažiuoja į kitas šalis, lemia ne viena priežastis. Svarbiausia – abiturientai nepasitiki mūsų šalies aukštojo mokslo sistema. Turėdami galimybę studijuoti nemokamai prestižinėje užsienio mokykloje, jie ten ir veržiasi.
Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje nieko nepakeis. Kokybė dėl jos tikrai nepagerės. Juk niekas nepakeis dėstytojų.
Žodžiu, bus įsivaizduojama, kad vyksta reforma. Daug triukšmo dėl nieko. Neteko girdėti nė vieno argumento, kad reforma pagerins studijų kokybę. Ir žadamas finansavimas jos neužtikrins. Nebent išties sumažės aukštųjų mokyklų. Tuomet vienų sąskaita būtų remiamos kitos.
Ypač gabiems Lietuvoje galimybės išties per kuklios. Tačiau tokių nėra itin daug. Kiti mūsų mokiniai – tiesiog gerai motyvuoti, protingi žmonės, kurie nori aukštos studijų kokybės.
Vakarų aukštojo mokslo sistema veikia kitokiu principu. Ten ugdomas kritinis mąstymas, o pas mus diegiamas atkartojimo modelis. Tai lyg mokymosi vidurinėje mokykloje tąsa – tiesiog išauga atsiminti būtinos medžiagos kiekis.
Visi baigusieji mūsų licėjų tikrai pelnytų studijų krepšelį. Tačiau jei jie renkasi studijas užsienio aukštojoje mokykloje, už kurias teks mokėti, reformos autoriams derėtų daryti išvadas. Manau, tai yra iškalbingas faktas.
Tie, kurie liks čia, rinksis studijuoti mediciną, ekonomiką, matematiką, tarptautinius santykius, informacines technologijas. Žodžiu, paklausias specialybes, iš kurių vėliau bus galima neblogai užsidirbti.
Niekas iš licėjaus nestos į Vilniaus pedagoginį universitetą, Žemės ūkio universitetą, Kūno kultūros akademiją.“
* * *
Išvyksta geriausieji
Romualdas Kondrotas, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktorius
„Mes, lietuviai, daromės atviresni, todėl mūsų vaikai ir išvažiuoja svetur. Pasakysiu tiesmukai – užsienio dėstytojai, susirinkdami geriausiuosius iš tokių šalių kaip Lietuva, susikuria prestižą.
Visiems mūsų mokiniams svetur siūlomos išskirtinės sąlygos. Jie nemoka už studijas, bendrabutį, iš įvairių paramos fondų jiems parūpinama stipendija.
Žinoma, daug ko būtų galima išmokti ir Lietuvoje.
Tačiau užsienyje geriau sutvarkyta meno vadyba.
Meno studijų srityje dažnai lemia ne aukštoji mokykla, o konkretus dėstytojas.
Jei Lietuvos aukštoji mokykla prisiviliotų kokį garsų muzikos profesorių, pas mus suvažiuotų pusė pasaulio. Bet tai vargiai įmanoma. Viena garsenybės darbo valanda kainuoja net 150 eurų (apie 518 litų).“