Panevėžio rajono Miežiškių ir Velžio parapijų klebonas Rimantas Visockis šmaikštauja, kad bažnyčioje būna dvejopos rinkliavos: šventinės tyliosios, kai į aukų krepšelį nugula popieriniai banknotai, ir garsiosios, kai per sekmadienio šv.Mišias tikintieji maldos namus paremia skambančiomis metalinėmis monetomis ar iš piniginių ir kišenių išpurtytais centais.
„Tik vienos kitos stambesnės kupiūros sulaukiam. Per Velykas irgi daugiausia po 5, 10 litų žmonės aukojo. Suprantama - vyresni žmonės iš pensijų darbo netekusių vaikų šeimas remia“, - teigė R.Visockis.
Klebono teigimu, paprastą sekmadienį į kaimo bažnytėlę suvažiavę tikintieji dvasios ganytojams paaukoja apie 80-100 Lt. Bažnyčia išgyvena iš to, ką surenka per didžiąsias religines metų šventes ar atlaidus, kai aukų suma šokteli keliolika kartų.
Pagrindinis bažnyčios išlaidų šaltinis - mokesčiai už elektrą, atlyginimai vargonininkui, zakristijonui, valytojai.
„Tie žmonės geranoriškai ateina padirbėti, bet už darbą atlyginti vis tiek reikia. Gerai, kad kaime mažesni krūviai nei mieste, ir kol kas negalime tvirtinti, kad sunkmetis labai smarkiai mums į akis žiūri. Kol kas bažnyčių neuždarysim“, - „Sekundei“ sakė R.Visockis.
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios piniginę labiausiai ištuština mokestis už šilumą. Pasak bažnyčios klebono Petro Baniulio, per mėnesį šildymas maldos namams atsieina apie 11 tūkst. litų. Klebono teigimu, per šv.Mišias nė pusės tiek nesurenkama.
„Ką per metus sutaupome iš aukų, tą per šildymo sezono porą trejetą mėnesių turime atiduoti. Per Velykas ir Kalėdas paaukoja daugiau, bet tiek bažnyčios neišgelbėja. Ačiū Dievui, kad šildymo sezonas ne visus metus tęsiasi“, - sako P.Baniulis.
Mažėjant pajamoms klebonas svarsto, kad veikiausiai teks taupyti mažinant išlaidas šildymui.
„Gal šildymo lempas teks statyti. Neprikūrensi bažnyčios iki 17 laipsnių šilumos. Ir dabar bažnyčioje vos 5-6 laipsniai, žmonės turbūt nė nepagalvoja, kad ir už tiek šilumos dideli pinigai kapsi“, - sakė P.Baniulis.