„Mums atrodo keista, kad vienai organizacijai norima atiduoti tai, kas buvo sukurta per ilgą laiką, tai, kas turi tarnauti visuomenei ir labai platiems aviacijos interesams. Norėtume, kad Kyviškių aerodrome galėtų sutilpti visi, kurie turi skraidymo interesų“, - sakė J.Kairys.
Pasak jo, kyla pavojus, kad aerodromą atidavus Aviacijos institutui, jis būtų naudojamas tik šios įstaigos specialistams ruošti, o skraidymo mėgėjai ir sportininkai netektų galimybės treniruotis.
„Aš manau, kad tada viskas bus tikrai ne taip, kaip turėtų būti. Su institutu vyko derybos, tačiau kol kas jos niekur neveda. Instituto atstovai vienpusiškai demonstruoja savo išskirtinumą ir privilegijas – kad jie valstybinė įstaiga, kad lakūnų ruošimas yra valstybės reikalas“, - aiškino daugybę apdovanojimų Pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatuose pelnęs pilotas.
Anot J.Kairio, teigiamas dalykas, kad Lietuvos kariškiai pagaliau suprato, jog ginti valstybę sportiniais lėktuvėliais – rizikingas reikalas, ir nusprendė aerodromo atsisakyti, tačiau tai turi būti padaryta užtikrinant viešąjį interesą.
Liepė aiškintis patiems
Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje dėl Kyviškių aerodromo vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo visos suinteresuotos šalys, tačiau susitarimas kol kas pasiektas nebuvo. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Lietuvos aeroklubo ir Aviacijos instituto atstovams liepė išsiaiškinti tarpusavyje ir per savaitę susitarti, kad visi liktų patenkinti.
„Mums Kyviškių aerodromas nėra labai reikalingas, todėl jį pamažu perleidžiame Gedimino technikos universitetui pagal dar 1995 metais sudarytas sutartis. Dabar kilo aviatorių susirūpinimas, kad galbūt jie neteks teisės naudotis šiuo aerodromu, tačiau mes norėtume užtikrinti, kad taip neatsitiks. Aviacijos institutui ir aeroklubui nurodyta per savaitę parengti ketinimų protokolą, kuriame butų išaiškinta, kas ir kaip galės naudoti aerodromu“, - aiškino krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
Jis sakė, kad Kyviškių aerodromo išlaikymas Krašto apsaugos ministerijai per metus kainuoja apie 3 mln. litų, tačiau kariškiai mokymams dažniausiai naudoja kitas vietas. „Mes šioje situacijoje galėtume apskritai atsisakyti teisėjų vaidmens ir aerodromą perduoti taip, kaip numato sutartys, tačiau norime, kad viešasis interesas būtų užtikrintas“, - tikino V.Umbrasas.
Nuramino ne visus
VGTU Aviacijos instituto direktorius Jonas Stankūnas po pasitarimo ministerijoje aiškino, kad ketinimų protokolas bus pasirašytas, o Kyviškių aerodromu galės naudotis ir Lietuvos aeroklubas.
Tačiau, paklaustas, kokiomis sąlygomis institutas leistų Kyviškių aerodromu naudotis ir aviacijos mėgėjams bei sportininkams, J.Stankūnas atrėžė: „Galės naudotis įstatymų numatyta tvarka“.
Lietuvos aeroklubo prezidentas Vitas Karčiauskas neslėpė, jog pavojaus, kad aerodromo, kurį prieš šešis dešimtmečius aeroklubas ir įkūrė, vartai aviacijos entuziastams gali užsiverti: „Taip, tokio pavojaus esama, tačiau aš viliuosi, kad ministerija ras optimalų sprendimą ir šią problemą išspręs. Ministrė R.Juknevičienė apskritai pasakė, kad jei nesusitarsime tarpusavyje, ministerija gali neskubėti aerodromo perduoti, o naudotis juo leis taip, kad nebus gerai nei vieniems, nei kitiems“.
Jis teigė nuogąstaująs, kad Kyviškių aerodromą perdavus Aviacijos institutui, paskui tartis būtų dar sunkiau.
„Universitetai yra autonomiški, jie turi teisę gauti papildomas pajamas ir, žinoma, nori jų gauti, ypač šiais sunkiais laikais. O mes norėtume, kad aerodromo turtu galėtų naudotis visi užsiimantys aviacija“, - kalbėjo Lietuvos aeroklubo vadovas.
V.Karčiauskas vylėsi, kad per savaitę pavyks rasti bendrą sutarimą su Aviacijos institutu, tačiau pripažino, kad jo atstovai nenusiteikę itin pozityviai.