Maskvoje dirbantis UNESCO patarėjas M.Lukošiūnas: „Rusijos priešybės ir tebeglumina, ir pakeri“

Kaip krizės sąlygomis gyvena prabangiu gyvenimu puikuotis mėgusi Maskva?

Ar sunkmečiu rusai ryžtasi kritikuoti valdžios atstovus?

Ketvirtus metus Maskvoje dirbantis UNESCO atstovybės patarėjas M.Lukošiūnas pabrėžia, kad diržus Rusijoje veržiasi net turtingiausieji. Tačiau rusai neatsisako kultūros ir itin vertina lietuvių kūrėjus.

- Rusijos televizijų kurtą įspūdį, kad krizės šalyje beveik nėra, keičia realybė. Tiesa, daugiausia kalbama, kaip Rusijos valdžia kovoja su JAV kilusios krizės pasekmėmis.

Žmonės sunerimę. Rusijoje nėra tokių socialinių garantijų, pavyzdžiui, kaip Prancūzijoje. Daug kam skurdas iškart ima žvelgti į akis. Rusijoje didėja nedarbas. Vėluoja atlyginimai, o tai – paslėpta nedarbo forma. Uždaromi net žaliavų fabrikai.

Krizė paveikė ir Rusijos spaudą. Uždaryta nemažai spaudos leidinių, ypač žurnalų, atleista daug žurnalistų, mažinamos leidybos programos. Rusijos kino studijos sumažino filmų gamybą per pusę, o kai kurios – net 70-80 proc. Stabdomi televizijos ir kino projektai.

- Parduotuvėse pirkėjų stygiaus dar nejaučiama, bet brangesniuose restoranuose klientų jau akivaizdžiai sumažėjo.

Neseniai su keletu svečių lankiausi viename kitame aukštesnės klasės restorane.

Anksčiau šeštadienio vakarą į tokio lygio vietas Maskvoje iš anksto neužsisakęs staliuko nė svajoti negalėjai, kad pakliūsi. Dabar restoranai pustuščiai.

Paaiškėjo, kad Rusijoje labai daug popierinių turtuolių, kurių pajamos rėmėsi daugiausia kylančiomis akcijų kainomis. Dabar jų turtai subliūško.

Vienas pažįstamas nori parduoti gerą maždaug 100 kvadratinių metrų butą Maskvos centre, įvertintą milijonu dolerių. Anksčiau pirkėją jis būtų radęs per dieną. Dabar per dešimt dienų nesulaukė nė vieno.

Rusijos nekilnojamojo turto rinkoje labai svarbus būdavo kovo mėnuo, kai bankuose, įvairiose bendrovėse dirbantys žmonės gaudavo metines premijas, kai kurie – ir kelis milijonus dolerių. Jie diktuodavo kainas Maskvos prabangių butų rinkoje. Šiemet premijų versmė užako.

- Iš tiesų didelė dalis rusų teigiamai vertina V.Putino politiką. Vieniems patinka, kad valdžia ėmė diktuoti savo valią oligarchams, kiti giria V.Putiną už tai, kad iki krizės vis kilo gyvenimo lygis.

Bet dabartinė Rusijos valdžia su rimtais socialiniais iššūkiais dar nebuvo susidūrusi.

Tiesa, Rusija sukaupė nemažą stabilizacinį fondą. Manau, gal net porą metų ši šalis pajėgi išlaikyti savo ekonominį ir socialinį stabilumą ir pasaulinės krizės sąlygomis. Žinoma, Rusijai ateis liūdni laikai, jei jos stabilizacinis fondas išseks anksčiau, nei baigsis krizė.

Jau dabar dalis žmonių kritiškai vertina Rusijos valdžią. Maskvoje galima išgirsti pačių įvairiausių politinių nuomonių – ir ne tik privačiai kalbantis, bet ir per žiniasklaidos kanalus.

- Kai priekaištaujama, kad Rusijos žiniasklaidoje pernelyg vyrauja viena nuomonė, tai pirmiausia taikytina federaliniams televizijos kanalams. Kitose žiniasklaidos priemonėse prasiskverbia įvairių minčių, požiūrių.

Rytais važiuodamas į darbą klausausi radijo stoties „Echo Moskvy“. Tose laidose girdėti net ir smarkiai valdžiai oponuojančių balsų, ironijos.

Antai neseniai girdėjau anekdotą apie tai, kad per krizę taupydama elektrą Rusijos valdžia nusprendė išjungti šviesą tunelio gale.

Gausu kritikos, pavyzdžiui, rusų kalba leidžiamuose ir laisvai platinamuose savaitraščiuose „Ruskij Newsweek“, „New Times“. Žinoma, juos skaito inteligentai, politinis ir verslo elitas.

- Maskva – be galo nepatogus miestas. Piko metu kartais tenka sugaišti 3-4 valandas, norint nuvykti į reikiamą vietą.

Maskvoje neįmanoma nevėluoti. Net tiesioginėse radijo laidose tenka girdėti paaiškinimų, kad laukiamas pašnekovas dar nespėjo atvažiuoti, nes įstrigo transporto spūstyje.

Išsigelbėjimas būtų metro, bet rytais ir vakarais ten tokios žmonių minios, kad tenka 20 minučių tapenti iki traukinių, o į juos dar ir labai sunku įsisprausti.

- Miestas labai pasikeitė – gausu didžiulių prekybos centrų, tviskančių restoranų, klubų, kazino. Čia yra prekybos centrų, jungiančių net kelis vilnietiškojo „Akropolio“ dydžio pastatus.

Maskva – vienas brangiausių miestų pasaulyje. Miesto centre net maisto produktų kainos gerokai didesnės nei Vilniuje.

Prestižiniuose restoranuose, klubuose ir kavinėse vilniečiui kainos pasirodys astronominės. Pavyzdžiui, ant vieno pramoninio pastato stogo Maskvos centre stilingai palapinėse įrengtame klube „Kryša“ („Stogas“) net paprastos arbatos puodelis kainuoja maždaug 30 litų.

Bet, nepaisant didelių kainų, Rusijos sostinės restoranams, pramogų industrijai iki krizės netrūko klientų. Maskvoje susidarė nemenkas sluoksnis gerai uždirbančių žmonių.

- Lietuva Maskvoje nėra užmiršta. Dažnai girdžiu šiltų atsiliepimų apie mūsų šalį. Maskviečiai nepamiršo ir Palangos.

Net stebiuosi, kiek daug žmonių, kuriems per keturiasdešimt, ten yra lankęsi sovietiniais laikais. Šie prisiminimai nuspalvinti ilgesio jausmu.

Visai kas kita jaunimas. Duktė Maskvoje mokėsi prestižinėje tarptautinėje mokykloje. Jos bendraklasiai beveik nieko nežinojo apie Lietuvą, nėra joje lankęsi, nors dažnai skraido į Prancūziją, Italiją, Didžiąją Britaniją. Žinoma, toje mokykloje mokosi turtingų rusų šeimų atžalos, diplomatų vaikai.

- Dukterį nemaloniai stebindavo, kad pirmadieniais kai kurie jos bendramoksliai kalbėdavo vien apie tai, kaip savaitgalį jie su tėvais apsipirkinėjo Milane ar Londone.

Tai būdinga Maskvos turtingųjų sluoksniams. Maskva tiesiog pamišusi lankytis vietose, kurios neva skirtos tik VIP (labai svarbiems asmenims), ir be saiko žavisi turto spindesiu.

Rusija ne tik praturtėjo, bet ir pašėlusiu greičiu socialiai išsisluoksniavo. Labai turtingų žmonių sluoksnis pirmiausia koncentruojasi Maskvoje. Kontrastas tarp turčių ir paprastų žmonių šiame mieste ryškus kaip niekur kitur pasaulyje.

Jie lankosi tik restoranuose, kur kainos net ir viduriniam sluoksniui absoliučiai neįkandamos, be to, visur prikurta gausybė VIP zonų, kur pakliūva vien politinis ir kultūrinis elitas bei turtuoliai.

- Šie žmonės gyvena savo pasaulyje ir neturi nieko bendra su „blizgesio“ Maskva. Rusijoje gal labiau nei kitose šalyse kiekvienas socialinis sluoksnis pasinėręs į savo gyvenimą, kultūrą.

Laukinis Rusijos kapitalizmas, prasto skonio naujieji turčiai neužgožė labai kultūringų, senosioms tradicijoms ištikimų inteligentų.

- Man neteko patirti priešiškumo, kai pašnekovas suprasdavo, kad esu lietuvis. Greičiau atvirkščiai – bendravimas tapdavo dar šiltesnis. Lietuviai gerbiami, laikomi patikimais, darbščiais žmonėmis.

Požiūriui į Baltijos šalis daug įtakos turi praeities vertinimas. Bet net ir ilgesį sovietinei praeičiai jaučiančių žmonių požiūris į Baltijos šalis anaiptol nėra tik neigiamas.

Pavyzdžiui, reikia gerokai pasistengti, kad patektum į Rimo Tumino spektaklius – Maskva į juos tiesiog veržiasi.

- Lietuvos teatro mokykla Maskvoje labai aukštai vertinama. Publika veržiasi ir į kito Maskvoje dirbančio lietuvio režisieriaus Mindaugo Karbauskio spektaklius. Teatralai jį laiko vienu Rusijos teatro lyderių. Labai gerbiamas ir iš Lietuvos kilęs režisierius Kama Ginkas.

Rusų teatro žinovai net teigia, kad su lietuvių įtaka jų teatrui gali varžytis tik gruzinai. Eimuntas Nekrošius Maskvos teatralams – tiesiog dievas.

Užpernai minint E.Nekrošiaus 55-metį rusų spaudoje pasirodė begalė straipsnių apie jo kūrybą, per televizijas parodyta ne viena laida. Stebina, kad Lietuva šio fakto nė nepastebėjo.

Susidarė įspūdis, kad mūsų teatro genijų Rusija vertina net labiau nei Lietuva.

Rusijoje iki šiol labai mylimi keli lietuvių aktoriai, ypač Juozas Budraitis, Regimantas Adomaitis ir Donatas Banionis.

- Maskviečiai prisimena Virgilijų Noreiką, Ireną Milkevičiūtę. Juos labai sudomino ir Šarūno Saukos dailės darbų paroda.

Rusijoje itin gerbiamas scenografas Mstislavas Dobužinskis. Maskvoje buvo surengta didžiulė jo darbų paroda.

Mūsų kultūros ryšių tiltu gali būti laikomas ir Jurgis Baltrušaitis. Jo Maskvos inteligentija taip pat dar nepamiršusi.

Lietuva galėtų pristatyti rusams ir jiems iki šiol nežinomus pasaulinio garso lietuvius, kaip antai Antaną Mončį, Jurgį Mačiūną, Joną Meką.

Net šiuos vardus girdėję rusai nesieja jų su Lietuva.

* * *

* 1992-1997 m. vadovavo Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutui.

* 1999-2000 m. dirbo Europos žurnalistikos centro Mastrichte projektų vadovu.

* 2000-2004 m. – Jungtinių Tautų misijos Kosove patarėjas.

* 2004-2005 m. dirbo prezidento Valdo Adamkaus spaudos tarnybos vadovu.

* Nuo 2005 m. dirba UNESCO atstovybės Maskvoje patarėju Komunikacijos ir informacijos programai. UNESCO – viena iš penkių JT agentūrų, užsiimanti švietimo, mokslo, kultūros ir informacijos sklaida pasaulyje. UNESCO atstovybė Maskvoje koordinuoja šios organizacijos veiklą ne tik Rusijoje, bet ir Baltarusijoje, Moldovoje, Armėnijoje bei Azerbaidžane.