Pievas iššukuoja labdaros juodgalvės

Parama ekologiniams ūkiams mokama už ekologiškai auginamą produkciją. Už daugiametes žoles mokama, jei ūkyje yra ekologiškai auginami gyvuliai.

Ūkininkai jau gali deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti. Kartu galima prašyti paramos ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“. Viena šios priemonės programų – „Ekologinis ūkininkavimas“.

Paraiškos paramai už sertifikuotą ir deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame ūkininkaujama ekologiškai, bus priimamos iki birželio 15 d. Pavėluotai – ir iki liepos 10 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma mažinama 1 proc., išskyrus vėlavimo atvejus, nepriklausančius nuo pareiškėjo valios.

Paraiškas galima teikti seniūnijose.

Ekologinio ūkininkavimo programa siekiama remti ekologinę žemdirbystę, saugoti aplinką ir užtikrinti geros kokybės maisto produktų pasiūlą.

Tačiau visa parama mokama tik tada, kai atitinkama dalis produkcijos parduodama.

Produkcijos parduoti nereikės (arba reikės jos parduoti mažiau) tiems, kurie laiko sertifikuotus gyvulius.

Taip pat ir už daugiametes žoles, tai yra pievas, parama mokama tik tuo atveju, jei ūkyje yra auginami sertifikuoti gyvuliai.

Barboriškių kaime (Beižionių sen., Elektrėnų sav.) Virginijos Stankevičienės pievas per vasarą iššukuoja Lietuvos juodgalvės avys.

Kol Kęstučio Stankevičiaus nebuvo namie, aštuoniolikmetis jo sūnus Donatas tarsi šeimos galva aprodė mums visą ūkį. Nuvedė ir prie ežero.

„Jį mums gamta padovanojo“, – taip gražiai apie savo žemėje ištryškusį vandenį sakė V.Stankevičienė.

3 ha ežeras Stankevičių žemėje sutyvuliavo prieš trejetą metų: paprasčiausiai užsikimšo joje buvę melioracijos įrenginiai.

Dabar skaidrus telkinys ūkininkams – atgaiva po sunkių žemės darbų.

Ūkyje dirba visa šeima: ne tik abu tėvai, bet ir abu jų vaikai: šįmet dešimtąją klasę baigianti Laima ir jau abiturientas Donatas (jo gimtosios kalbos žinios tądien buvo įvertintos puikiai).

„Labai daug būna ravėjimo“, – pasiguodė Laima.

Stankevičiai ūkininkauja ekologiškai. Nenaudoja jokios chemijos, tad ravėti tenka ne tik daržą, bet ir javus.

40 metų Virginija sakė, kad į Barboriškes ji atitekėjo. Baigusi Daugų žemės ūkio technikumą sovietmečiu ji čia dirbo agronome, vyras – vairuotoju.

Po to juodu persikėlė savo tėvų turėtas žemes. Iš viso – apie 10 ha. Dabar 2 ha ūkininkai kasmet apsėja javais. Pernai augino vasarinius, šįmet dalį apsės ankštiniais. Dar po metų augins žieminius.

Ekologiškai ūkininkaujantys Stankevičiai, kaip ir dera, taiko sėjomainą. „Sėklą naudojame tik iš savo – ekologinio ūkio. Ankštinių neturėjome, tad teko pirkti“, – pasakojo Virginija.

Lubinų sėklą V.Stankevičienė pirko iš kito ekologinio ūkio. Jo šeimininkas parduodamas lubinus nušovė du zuikius. Už sėklą jis gavo neblogai – Virginija jam mokėjo po 150 Lt už 50 kg.

Ekologinio ūkio savininkas dalyvauja KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“. Pardavęs lubinus, kartu jis įgijo teisę į visą pagal šią programą skiriamą ES paramą.

Vienas pagrindinių reikalavimų ekologiniams ūkiams – norint gauti 100 proc. ES paramos išmokų, dalį savo užaugintos produkcijos privalu parduoti.

V.Stankevičienė taip pat pernai kreipėsi paramos pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. Tačiau parduoti jai savo užaugintos produkcijos dar nebuvo būtina.

„Pirmaisiais metais šis reikalavimas netaikomas“, – paaiškino ūkininkė.

Vėliau parduoti jai reikės ne mažiau nei 250 kg išaugintų grūdų. Mat ūkininkaujant mažiau palankiose vietovėse, kokioje Virginija ūkininkauja, reikalaujama parduoti javų ne mažiau nei už 300 Lt iš 1 ha.

Tuo tarpu išmokų už ekologiškai auginamus javus V.Stankevičienė kasmet gaus po 742 Lt už 1 ha.

Išmokas – po maždaug 438 Lt už 1 ha – V.Stankevičienė gaus ir už pievas. Paprastai už jas pagal ekologiniams ūkiams skiriamą priemonę parama nemokama.

Išmokos už daugiametes žoles pagal šią priemonę mokamos tik tiems ūkininkams, kurie augina sertifikuotus gyvulius.

V.Stankevičienė laiko avių. Per vasarą jos taip iššukuoja pievas, kad nereikia jų nei pjauti, nei grėbti.

Avys Virginijai nebuvo naujiena. Kaip pati sakė, su ėriuku ant rankų ji atitekėjo – avis laikė jos motina Krūminių kaime (Varėnos r.). Tačiau šios avys – kitokios: Lietuvos juodgalvės.

Ši Lietuvoje išveista avių veislė – nykstanti: 2004 metais šios veislės avių buvo likę vos 8 tūkst. Dabar ši veislė – saugoma.

V.Stankevičienė šias avis kaip labdarą gavo iš Baltijos labdaros fondo „Heifer“.

Šešios ėriavedės jau atsivedė po ėriuką.

Tačiau iš „Heifer“ lėšų nupirktos avys tik tuomet oficialiai taps jos nuosavybe, kai jų užauginti jaunikliai iškeliaus pas naujus šeimininkus.

„Tokios buvo šios labdaros sąlygos“, – paaiškino Virginija.

Tačiau jau dabar Lietuvos juodgalvės ūkininkei duoda dvigubą naudą.

Jos ne tik „išravi“ Virginijos ekologinius laukus ir taip pelno ES išmokas. Už jas taip pat mokama ES parama.

Parama – po 28 eurus už senojo genotipo Lietuvos juodgalves avis – mokama pagal 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ kitą programą – „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

V.Stankevičienė kreipėsi paramos ir pagal šią programą. Išmokas ji gaus tuoj pat, kai tik avys taps jos nuosavybe.

Nuo pirmos žemės atgavimo dienos ūkininkaujantys Stankevičiai ES paramos kreipėsi tik pastaraisiais metais.

Kodėl anksčiau nedalyvavo jokioje programoje? „Bijojome patikrų“, – neslėpė jie.

Patikrų jau buvo, ir ne viena. „Tikrino plotus, apsaugines juostas“, – pasakojo šeimininkė. Tačiau nė po vienos patikros tvarkingai ūkininkaujantiems ūkininkams problemų nekilo.

Virginija pildo ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalą, renka visus ūkinę veiklą pagrindžiančius dokumentus, kad juos galėtų pateikti per bet kurią patikrą.

„Jeigu visi popieriai sutvarkyti, jei laikaisi nustatytų reikalavimų, patikrų nėra ko bijoti“, – tuo ji spėjo įsitikinti.

* * *

* Auginantiems javus kasmet mokama 742, daržoves ir bulves – 1519, vaistažoles – 1688, uogynus ir sodus – 1781 Lt už 1 ha.

* Už daugiametes žoles mokama 438 Lt už 1 ha (jei ūkyje yra auginami sertifikuoti gyvuliai).

* Paramos gavėjui maksimali paramos suma gali siekti 150 tūkst. litų. Nuo 2009 m. – iki 400 tūkst. Lt. Ūkis negali būti skaidomas siekiant išvengti paramos apribojimų.

* 50 proc. pareiškėjui apskaičiuotos paramos sumos sumokama įvertinus paraišką, likusi 50 proc. pagal kiekvieną pasėlių grupę atskirai bus sumokama po to, kai pareiškėjas pateiks produkcijos realizavimo dokumentus.

* Detalesnę informaciją ūkininkai gali rasti programos įgyvendinimo taisyklėse, taip pat visada gali pasikonsultuoti su NMA specialistais telefonu Vilniuje (8 5) 252 6999, rašydami elektroninio pašto adresu info@nma.lt.

* * *

* Ekologinių ūkių savininkai turi būti įregistruoti ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ ir turėti sertifikatą.

* Šių sertifikatų NMA nereikės pristatyti, reikalingi duomenys bus gauti tiesiogiai iš sertifikavimo įstaigos.

* Pareiškėjai nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais turi valdyti ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų.

* Žemės ūkio ir kaimo valdą jie privalo būti įregistravę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ne mažiau kaip 5 metams prisiimti agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus, taip pat atitikti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimus, deklaruoti pasėlius ir žemės ūkio naudmenas.

* Per įsipareigojimų laikotarpį leidžiama sumažinti ne daugiau kaip 3 proc., o padidinti ne daugiau kaip 2 ha paramos paraiškoje nurodyto bendro ploto.

* Didinant plotą daugiau nei 2 ha, paramos gavėjo anksčiau deklaruotiems plotams įsipareigojimų laikotarpis nepratęsiamas – naujas įsipareigojimų laikotarpis skaičiuojamas tik padidėjusiems plotams.

* Norint gauti 100 proc. ES paramos išmokų, dalį produkcijos ūkininkai turi parduoti. To nereikia tik tiems, kurie laiko atitinkamą skaičių sertifikuotų gyvulių. 1 sertifikuotas sąlyginis gyvulys (SG) „uždengia“ 3 ha javų ir 3 ha daugiamečių žolių.

* Neatsižvelgiant į produkcijos realizavimo apimtį, 100 proc. paramos suma mokama naujai įveistiems sodams ir uogynams, dalyvaujantiems programoje pirmuosiuos ir antruosius metus.

* * *

* Sąskaitas;

* sąskaitas-faktūras;

* kasos pajamų orderį;

* kasos aparato kvitą arba pinigų priėmimo kvito kopiją, kuriuose būtų nurodytas produkcijos kiekis ir piniginė vertė;

* prekybą turguje pagrindžiantį dokumentą;

* mugių rengėjų išduotą dokumentą, patvirtinantį prekybą mugėje, kuriuo vadovaujantis buvo užpildyta lentelė „Ekologinių produktų realizavimo apskaita“.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.