Šilutės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apie degančią žolę pranešė Šyškrantės ir Uostadvario kaimų seniūnaitė Edita Katutienė.
Kol į ugniavietę atvyko dvi pirmosios Šilutės ugniagesių komandos, nendrynuose liepsnų jūra, retkarčiais prislopdama ir vėl kildama, bangomis šuoliavo nuo vieno tvenkinio pakraščio prie kito.
Į gaisravietę atvyko ugniagesių ekipažai ir iš Saugų, Žemaičių Naumiesčio, Kintų seniūnijų, tad bendromis pastangomis apypiete pavyko ugnį sustabdyti. Ji buvo jau arti Šyškrantės kaimo prieigų.
Efektyvesniam ugniagesių darbui trukdė ant pylimo supiltas žemių kalnas, dirbtinai sukurta kliūtis žvejų mėgėjų automobiliams. Tvenkinių savininkas taip saugojo savo žuvis tvenkiniuose, į kuriuos veržiasi meškeriotojai be leidimų. O šiandien ta kliūtis stabdė ugniagesių techniką.
„Baigta, velnioniškai pavargom, bet baigėme darbą, vyniojamės žarnas ir važiuosim pagaliau namo", - suodini ir nusiplūkę žurnalistei sakė Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gyvenvietės punkto ugniagesiai Algirdas Šilinskas, Rolandas Rimkus ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai Editas Endriužis ir Artūras Naujokas.
Buvo pusė keturių vakaro. Šie vyrai buvo paskutinieji iš keturių ekipažų, palikę juodai suanglėjusią didžiulę teritoriją Rusnės ornitologiniame draustinyje, nendryne tarp Atmatos upės ir tvenkinių. Iki devinto prakaito vyrai dirbo penkias valandas, kol gaisras galutinai buvo likviduotas.
„Vaizdas - sukrečiantis, mačiau, širdį skauda, kad žmonės neatsakingi, taip skriaudžia gamtą", - sakė pakeliui sutiktas Suomijos garbės konsulas Lietuvoje 61-erių Kristeris Castrenas, ornitologas mėgėjas su 45-erių metų stažu. Jis su biologijos magistru iš Suomijos 25-erių Petteri Tolvanen šiandien iš ryto atvyko į Rusnę stebėti retų paukščių, bet po ugnies šėlsmo jų saloje nerado. Tikriausiai, nuskrido į kitą Atmatos, Skirvytės ar Kuršių marių pusę, nes patyrė stresą.
Todėl abu suomiai atvažiavo prie Rupkalvių ornitologinio draustinio netoli Šilutės, kur vandens paukščių potvynio apsemtose pievose klega pakankamai daug. „Bet labai retų dar nepamatėme", - dalijosi įspūdžiais K.Castrenas.
Suomijos garbės konsulas K.Castrenas turi namus pamaryje ir stebi paukščius Lietuvoje jau 15 metų. Jis dosniai dalijasi įspūdžiais ir patirtimi su visais paukščių mylėtojais ir profesionalais, tapo „Paukščių ralių" rengimo iniciatorius Lietuvoje.
Bet pernai jam irgi teko susidurti su lietuvaičių barbariškumu. Įžūlūs ginkluoti vietiniai vyrai Rusnės saloje per pavasarinį paukščių tuoktuvių metą šaudė žąsis, o kai konsulas bandė sudrausti, persekiojo jo automobilį, atėmė fotokamerą.
Kad žodžiais mylinčiųjų pamario kraštą yra daug, o darbais - stinga, pastebi ne vienas atvykėlis.
„Dabar gamtos turtą, paukščių perimvietes 70 hektarų teritorijoje, suniokojo ugnis ir padarė didžiulius nuostolius. Ir tai ne pirmas kartas – prieš keletą metų Rusnės salos toliausiame pakraštyje, netoli Atmatos žiočių, taip pat išdegė didžiuliai plotai nendrynų. Tada meškeriotojai, kepę dešreles ant laužo, paliko neužgesintas žarijas, o vėjas kibirkštis nunešė į nendrynus“, - apgailestauja Nemuno deltos regioninio parko direkcijos ekologas Robertas Kubilius.
Nemuno deltos regioniniam parke, Rusnės salos ornitologiniame draustinyje veisiasi apie 300 rūšių paukščių, iš kurių 54 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Baubliai ir griežlės – į Europos Sąjungoje labiausiai saugomų paukščių sąrašus.
Pamaryje kenčia ne tik paukščiai, bet ir žmonės, jų turtas visą mėnesį yra niokojamas gaisrų. Jie kone kasdien kyla nuo padegtos sausos žolės.
Neseniai 83-ejų Juozas Bieta, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Tumelių kaimo gyventojas,
degino pernykštes sausžoles 80 arų sklype ir nepastebėjo, jog užsidegė kelnės. Gesino jas rankomis, todėl nusvilo ir jų odą. Iš Šilutės jis buvo išvežtas gydyti į Klaipėdos ligoninę.
Kita gaisro sukėlėja Pakalnės kaime, Rusnės saloje, iki šiol graužiasi ne dėl skausmo, o dėl nuostolių. 55-erių Nina Kasparavičienė aplink sodybą prieš porą savaičių uždegė sausą žolę, bet nepamatė, kaip liepsnos persimetė į rūsio stogą. Suvaldyti ugnies neįstengė, iškvietė Šilutės ugniagesius, bet šie išgelbėti stogo ir medinės statinio perdangos jau nepajėgė.
Rusnės saloje iki šiol nėra ugniagesių punkto, kurio steigimui visi sprendimai priimti, o lėšų nėra.