Už prisiimtus įsipareigojimus – kompensacinės išmokos

Nacionalinė mokėjimo agentūra
Kraštovaizdžiui ir visai aplinkai neigiamą įtaką daro naikinamos kertinės miško buveinės (KMB) ar vykdomi plynieji miško kirtimai. Tačiau Europos Sąjungos (ES) parama privačių miškų savininkams suteikia galimybes pasirūpinti savo valdomis ir už savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus gauti kompensacines išmokas.
Nuo kovo 31 iki birželio 12 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) renka paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“. Paraiškos pagal minėtą priemonę buvo renkamos ir pernai. Paramos gavėjus jau pasiekė pirmosios išmokos - daugiau nei 16 tūkst. litų. Paramos pagal šią priemonę gali siekti fiziniai ir juridiniai privačių miškų savininkai.
Vykdys neplynus kirtimus
Išmokas jau gavo ir Gargžduose gyvenantis Fabijonas Mažeikis. Jis paraišką teikė paramai gauti pagal priemonės „Miškų aplinkosaugos išmokos“ antrąją veiklos sritį – išmokas už neplynuosius kirtimus vietoj galimų plynųjų.
„Reikia rūpintis mišku ir jį valyti, nes yra nulūžusių, apdžiuvusių medžių – iš jų jokios naudos“, - sako F.Mažeikis. Jis pagal parengtą miškotvarkos projektą per kelerius metus 6 ha miško planuoja įvykdyti taip vadinamus neplynus kirtimus ir tokiu būdu pasirūpinti savo miško valdomis.
„Be ES paramos vargu ar būčiau pasiryžęs rimtai valyti mišką, nes reikia samdyti žmogų, be to, reikia pirkti degalus. Viskas šiais laikais kainuoja, todėl kompensacinės išmokos tikrai padės“, - sako gargždiškis.
Reikia pateikti laidimą
Miškų savininkams, siekiantiems paramos pagal antrąją KPP priemonės „Miškų aplinkosaugos išmokos“ veiklos sritį, priklausantis miškas turi būti priskirtas III ar IV miškų grupei. Pareiškėjai minėtų grupių brandžiuose miškuose įsipareigoja vykdyti neplynuosius miško kirtimus vietoj galimų plynųjų.
NMA teritoriniam skyriui kartu su paraiška reikia pateikti miškotvarkos projektą, kuriame suprojektuotas neplynasis miško kirtimas, nors pagal teisės aktus tame plote galėtų būti vykdomas ir plynasis miško kirtimas. Taip pat pareiškėjas turi pateikti Regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) leidimą kirsti mišką, t. y. vykdyti neplynąjį miško kirtimą, ir pažymą, kad vietoj suprojektuoto ir leisto neplynojo pagrindinio miško kirtimo galėjo būti vykdomas plynasis miško kirtimas.
Neplynuoju kirtimu pagal nustatytus normatyvus laikomas ne mažesniame kaip 0,1 ha atskirtame miško plote suprojektuotas kirtimas, kai iškertama dalis brandžių, neperspektyvių, pažeistų ar nepageidautinų medžių ir kai medyno skalsis po kirtimo yra ne mažesnis kaip 0,2 priklausomai nuo medžių rūšių ir augaviečių sąlygų.
Įsipareigojimai – 7 metams
Paraiškas taip pat galima teikti ir pagal KPP priemonės „Miškų aplinkosaugos išmokos“ pirmąją veiklos sritį – pagrindinių miško kirtimų nevykdymą identifikuotose kertinėse miško buveinėse (KMB).
Pagal šią veiklos sritį paramos siekiantis pareiškėjas NMA teritoriniam skyriui kartu su paraiška turi pateikti Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažymą, kurioje nurodyta, kad jo miško valdoje nustatyta ne mažesnio kaip 1 ha ploto KMB. Be to, miško valda turi būti priskirta III arba IV miškų grupei, o medynas, kuriame nustatyta KMB, yra pasiekęs tai miškų grupei nurodytą minimalų pagrindiniams kirtimams amžių.
Taip pat kartu su paraiška reikia pateikti ir RAAD pažymą, kurioje nurodyta, kad iki paraiškos pateikimo KMB nebuvo vykdomi miško pagrindiniai kirtimai. Pastaroji pažyma turi būti pateikta ir paskutiniais (septintais) paramos gavimo metais. Pareiškėjai, teikdami paraišką pagal pirmąją veiklos sritį, įsipareigoja nevykdyti pagrindinių miško kirtimų KMB septynerius metus.
Išmokos mokamos kasmet
Pagal priemonės „Miškų aplinkosaugos išmokos“ pirmąją veiklos sritį - pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB – paramos gavėjams kompensuojama 586,97 Lt už hektarą. Parama mokama septynerius metus.
Pagal priemonės antrąją veiklos sritį - neplynųjų miško kirtimų vykdymą vietoj galimų plynųjų – kasmet kompensuojama 293,48 Lt už hektarą tol, kol miškas bus iškirstas plynai, bet ne ilgiau kaip septynerius metus.
Verta atkreipti dėmesį, kad parama neteikiama miško plotui, jei už jį ūkininkas jau gauna išmokas pagal KPP priemonę „Natura 2000 išmokos“.
Miško, už kurį yra mokama parama pagal KPP priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“, ribos turi būti pažymėtos taip, kad nuo vieno riboženklio būtų aiškiai matomi kiti riboženkliai, žymintys valdos, už kurią prašoma paramos, ribas.
Parama išmokama nuo paraiškos pateikimo metų kasmet iki einamųjų metų pabaigos.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.