Sričių, kur yra nusikalsta, sąrašas viską apimantis. Pradedant laisvės kova, bet nepraleidžiant ir rutinos ėdamos kasdienės smulkmės.
Dažniausiai minimi įtariamieji – A.Brazauskas ir V.Landsbergis. Nes jie didžiausi. Toks lietuviškas kaltės dėsnis: kuo aukščiau – tuo kalčiau. Nesvarbu, ar tu politikas, verslininkas, ar dar kas nors.
Nelygu, kas vertina, šie du yra kalti beveik už viską. Už ne tokią laisvę, dėl kokios kovota. Sunykusius kolūkius ar žemės reformą. Čia kaltųjų paieška vyksta du dešimtmečius.
Kol kas tik vieną dešimtmetį ieškoma kaltųjų dėl „Williams“. Įsibėgėja „Alitos“ tema. Ir ką tik startavo LEO LT.
Kalčiausių tarp kaltųjų bus vis daugiau. Vieni bus amžinai kalti už neįvykusias reformas.
Kiti – ryškiausias pavyzdys G.Steponavičius – už tai, kad pagaliau jas daro.
A.Zuoko nenuplaunama kaltė: buvo toks jaunas, o tapo toks ryškus. Ir norėjo vis kitaip, ir vis greičiau.
Mero kėdėje atsidūręs V.Navickas taip pat neišvengiamai yra kaltas. Nes žvelgia į valdišką ūkį lyg ūkininkas į savąjį.
Jei ir toliau taip, bus vienas blogiausių. Nes kitas lietuviškas dėsnis skelbia: kuo moderniau – tuo kalčiau.
Naujas, dar neregėtas perspektyvas triūsiant šiame svarbiausiame darbų fronte atveria krizė. Ir ne kokia eilinė.
Kiečiausiai mostelėjo K.Prunskienė. Dalis pasaulio gali atsikvėpti – pasirodo, bent jau už Europą krečiančią krizę atsakinga D.Grybauskaitė.
Į prezidentus taikanti profesorė lyg ir pasirašė sąžiningos bei garbingos rinkimų kovos deklaraciją. O jeigu sąžiningai, tai derėjo pridurti, kad gal ne tiek daug kaip Geležinė, bet truputį už krizę vis dėlto atsakinga ir ką tik ministro kėdę palikusi Gintarinė ledi.
Kita vertus, K.Prunskienė jau žino, su kuo valgomas ilgalaikis kaltumas. D.Grybauskaitei – dar tik pradžia.
Premjeras A.Kubilius nenuvylė. Jo Vyriausybės ataskaitą reikėtų įvertinti 10 balų. Įtaigi, trumpa ir, svarbiausia, išryškinanti krizės kaltininką.
Tai – G.Kirkilas ir visi socialdemokratai. Socialdemokratai – ne kokie politikos naujokai. Jiems ieškoti kaltų ir jų bendrininkų – kasdienybė.
Todėl iš karto paaiškėjo, kad buvo projektas 2K – kaltė skyla pusiau. A.Kubilius, pasirodo, privertė krizės ir rinkimų belaukiantį G.Kirkilą parengti prabangų biudžetą – persveria dešiniųjų kaltė?
Didžiausia valdančiųjų frakcija momento nepramiegojo. Išplatino Seimo posėdžio ištrauką, įrodančią – A.Kubilius viešai perspėjo G.Kirkilą dar pernai pavasarį.
Siekdami savųjų argumentų įtaigos, socialdemokratai čia pat pradėjo rengti interpeliaciją finansų ministrui A.Šemetai (taip, tas pats, kuris, pasak kai kurių kolegų, mano patiektą vakarienę maino į žinias). Suprask, ne jų politika, o antikrizinis planas dusina šalį.
Na, nepasisekė socialdemokratams su nekaltais finansų ministrais. Vienas pabėgo, kitą patys pastūmė. Savųjų rate minėdami trečiojo pavardę kažin kodėl pakeičia vieną raidę.
Lietuvoje yra geriau būti kaltu. Dėl dviejų gana skirtingų priežasčių. Jei esi geras ir nekaltas, reikėtų sunerimti, kad galbūt esi visiškas niekas.
Kita vertus, tai yra įrodymas, kad esi lietuvis. Nes Lietuvoje beveik visi blogi arba kalti.
Vieni dėl to, kad iššoko per aukštai. Kiti – kad niekur neiššoko. Gali būti kaltas dėl to, kad esi populistas, bet nė kiek ne geriau, jeigu imiesi nepopuliarių darbų.
Tarp blogųjų gali atsidurti net dėl to, kad, pavyzdžiui, nesusituokei arba susituokei profesiškai neteisingai.
Gal kalčiausia tarp visų kaltųjų yra nedrąsa keisti stilių? Jeigu būtume drąsūs, visos bėdos būtų mūsų visų, o pergalės – asmeninės. Kvailas pasiūlymas. Juk drąsios Lietuvos įvaizdžio strategija ką tik bankrutavo.