Šių įmonių vadovus Algirdą Ruokį ir Adomą Balsį pasveikino žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Priimdamas Kuršėnų žemės ūkio bendrovėje iškeptos duonos kepalą ministras tikino, jog Lietuvoje neišseks pieno upės, o įkurtuvių bus ir dideliuose, ir mažesniuose ūkiuose. Stiprėjanti pieno gamintojų kooperacija palengva formuoja žemdirbių valdomos perdirbimo įmonės idėją.
- Mes dar gyvuosim ir statysim, - sakė Kuršėnų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) valdybos pirmininkas Vitoldas Pranas Zovė, priimdamas iš UAB „Arauša“ generalinio direktoriaus A. Ruokio simbolinį įkurtuvių raktą. Naująjį statinį pašventino Kuršėnų parapijos klebonas kun. Edvardas Zeidotas, raudoną iškilmių juostą perkirpo žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Šiaulių apskrities ir rajono vadovai Rimantas Domarkas bei Algimantas Gaubas. Kaip ir pridera, įkurtuvėse griežė Šiaulių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Salduva“ (vadovas Algimantas Jonas Bartašius), šventės organizatoriams talkino Kuršėnų jaunimo ansamblis „Diemedėlis“.
Su įkurtuvėmis ūkio šeimininkus sveikino Seimo nariai Rima Baškienė ir Andrius Šedžius, Šiaulių r. savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras, žemės ūkį kontroliuojančių ir konsultuojančių valstybės institucijų vadovai. Negailėta pagyrų statybininkams. Seimo narė R. Baškienė netgi pakvietė UAB „Arauša“ darbininkus atvykti į Vilnių ir vienąkart pabaigti Valdovų rūmų statybą.
- Tas žemės ūkis nemirtingas, - įkurtuvių šurmulyje kalbėjo bendrovės vadovas V. P. Zovė.- Pieno kilogramo savikaina – 93 ct, o supirkėjai už jį moka 59 ct. Mineralinis vanduo keturis kartus brangesnis už pieną. Tačiau žemdirbys sugeba išgyventi, nepraranda vilties, tikėjimo ateitimi.
Kuršėnų žemės ūkio bendrovė įkurta 1992 m., pastaruoju metu dirba 3,5 tūkst. ha žemės, augina grūdines kultūras, rapsus, cukrinius runkelius, kukurūzus. Žemei dirbti, pašarams ruošti, derliui nuimti turi dvi dešimtis traktorių, keletą kombainų, kitos technikos. Bendrovė laiko apie 1,7 tūkst. galvijų, iš jų daugiau nei 800 – melžiamos Lietuvos žalųjų veislės karvės. Kasmet parduoda daugiau kaip 5 tūkst. t pieno. Viena karvė per laktaciją vidutiniškai duoda apie 7,5 tūkst. kg pieno. Ūkyje yra 130 darbininkų, iš jų gyvulininkystės sektoriuje - 48.
2007 m. parengtas projektas „Gyvulininkystės ūkio modernizavimas“, 2008 m. birželį pradėtas statyti gyvulininkystės kompleksas, o šį balandį baigtas jo pirmasis etapas. ES ir valstybės parama sudarė tik apie dešimtadalį projekto išlaidų, visa kita – ūkio lėšos ir paskola iš banko.
Bendrovės vadovas tikisi, jog investicijos atsipirks per 10 metų.
UAB „Arauša“ generalinis direktorius A. Ruokis prisimena statybų pradžią. Teko nelengva užduotis išvalyti senųjų statinių griuvėsius, sutvarkyti vos ne dešimties hektarų teritoriją.
Nūnai vienas šalia kito išaugo du aukšti, šviesūs ir erdvūs 108 m ilgio ir 32 m pločio tvartai (tiesą pasakius, liežuvis kliūva juos vadinti tvartais, čia tikra sporto halė arba kaip dabar įprasta – daugiafunkcinis objektas).
Viename tvarte įsikurs beveik 500 ūkio žalmargių. Kiekvienai jų įrengtos guoliavietės, pakloti guminiai kilimėliai. Surenkami guminiai paklotai yra ir ant gelžbetoninių grotelių. Vaikščiodamos prie pašarų tako arba į melžimo aikštelę karvės nesusižalos nagų. Po visa ferma įrengtas skystojo mėšlo rezervuaras, iš jo siurbliu srutos bus pumpuojamos į dvi 8 tūkst. t talpyklas.
Pasak UAB „Arauša“ vadovo A. Ruokio, Kuršėnų bendrovės pieno komplekse panaudotos pačios naujausios technologijos. Statybininkams talkino žinomas šalies ūkinių pastatų projektuotojas Romas Kaunas, „Araušos“ projektų vadovas Irmantas Burinskas, AB „Lytagra“ vadybininkas Rimgaudas Pocevičius. „Teko konsultuotis net su galvijų psichologijos žinovais“, - sako A. Ruokis. Pavyzdžiui, laukdamos įeiti į melžimo aikštelę pritvinkusios piendavės geriau jaučiasi stovėdamos įkalnėje. Todėl prie aikštelės sumontuotos į viršų kylančios grindų grotelės.
Komplekso darbuotojams įrengtos šiuolaikiškos buities patalpos, specialistams – patogūs ir jaukūs darbo kabinetai. Baldus suprojektavo UAB „Arauša“ specialistas I. Burinskas.
Pirmąkart Lietuvos praktikoje 24 vietų „eglutės“ tipo melžimo aikštelei ir buitinėms patalpoms šildyti bus panaudojama... pieno šiluma. Kaip sakė šios idėjos ir jos įgyvendinimo autorius R. Pocevičius, melžimo metu vamzdžiais teka 37 OC pienas, o 12 t talpos aušintuve jis atvėsinamas iki 4 OC. Veikiant elektroninei įrangai „atliekinė“ pieno šiluma akumuliuojama rekuperatoriuje – vandeniu užpildytame šilumokaityje. Jame vanduo užkaista iki 55 OC. Tuomet iš pieno „pagaminta“ šiluma vamzdžiais pučiama į melžimo aikštelę, buitines patalpas.
Naująjį pieno ūkio kompleksą apžiūrėję specialistai ir įkurtuvių svečiai tvirtino, jog tai viena moderniausių pieno fermų ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje. Pasak UAB „Arauša“ projektų vadovo I. Burinsko, statyboje panaudotos technologijos ir medžiagos, kurios Lietuvoje dar retai naudojamos žemės ūkio pastatų statyboje, labai palengvino meistrų darbą ir sutrumpino terminus.
UAB „Arauša“ komercijos direktorius A. Bagdonavičius minėjo, jog bendrovės statybininkai pluša ne tik dešimtyje Lietuvos objektų, bet turi nemažai užsakymų ir kaimyninėje Baltarusijoje. Tačiau statyba Kuršėnuose neprilygstama savo techniniais ir technologiniais sprendimais. A. Bagdonavičiaus teigimu, „Araušos“ bendrovė yra pasirengusi talkinti šalies pieno gamintojams statant modernią pieno perdirbimo įmonę. Juolab kad optimistinis kuršėniškių pavyzdys įkvepia.