Nors rajono taryba jau nusprendė, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. Raseinių pagrindinė mokykla turės būti uždaryta, tačiau jos bendruomenė stoja mūru prieš tokį politikų sprendimą.
Kito kelio nėra? Nesąmonė!
Kovo pabaigoje rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl Raseinių r. savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2009–2012 metų priemonių plano patvirtinimo“, kuris mokyklų bendruomenėse sukėlė tikrą audrą. Dabar bene daugiausia aistrų verda dėl Raseinių miesto mokyklų pertvarkos. Nors taryba jau nusprendė, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. ši pagrindinė mokykla turi būti uždaryta, tačiau jos bendruomenė nesiruošia susitaikyti su tokiu politikų sprendimu.
Mokyklos direktorė Danutė Enčerienė sakė puikiai suprantanti ekonominę situaciją ir gerus politikų norus taupyti, tačiau kartu mano, jog rajono savivaldybė to aklai neturėtų daryti. Tėvų iniciatyva jau buvo surengtas susitikimas su pertvarkos organizatoriais – rajono meru Petru Vežbavičiumi, vicemere Gitana Rašimiene, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėju Artūru Milašausku bei keliais tarybos nariais.
Meras P. Vežbavičius teigė, jog savivaldybės tarybą imtis mokyklų pertvarkos įpareigojo Seime priimtas Švietimo įstatymas. „Dabar mieste yra dvi vidurinės – „Šaltinio“ ir „Kalno“, bei „Žemaičio“ gimnazija, Raseinių pagrindinė ir Raseinių katalikiškos dvasios pradinė mokyklos, - aiškino meras. - Vadovaujantis Seimo įstatymu, nuo 2012–ųjų gruodžio 31 d. pagal gyventojų ir mokinių skaičių Raseinių mieste turi likti tik viena gimnazija ir dvi pagrindinės mokyklos. Todėl pagal tarybos patvirtintą planą nuo tos datos mieste Raseinių pagrindinės mokyklos ir katalikiškos pradinės mokyklos nebelieka.“
P. Vežbavičiaus neslėpė, jog būtų labai skausminga 2012 m. rajono centre iš karto likviduoti dvi mokyklas. Tuomet vienu metu darbo netektų per 100 mokytojų ir didelis būrys aptarnaujančio personalo. ,,Norėdama amortizuoti šį smūgį, rajono taryba pasirinko nuoseklų ugdymo įstaigų pertvarkymo kelią, - aiškino meras. - Todėl ir priėmėme sprendimą, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Raseinių pagrindinė mokykla nekomplektuos penktųjų klasių. Kitais metais neturės šeštų, trečiais – septintų, o ketvirtais – aštuntų klasių. Pagal tarybos patvirtintą pertvarkos planą nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. vienuoliktų klasių nekomplektuos „Šaltinio“ ir ,,Kalno“ vidurinės mokyklos. Jų bendruomenės taip pat sunerimusios. Kodėl mano ranka pakilo už tokį pertvarkos planą, už kurį „taip“ balsavo 16 tarybos narių iš 22? Nors tiesa karti, bet yra tiesa. Turite suprasti, kad neturime kito kelio. Tokius skaudžius sprendimus esame priversti priimti dar ir dėl to, kad moksleivių skaičius rajone kasmet mažėja. Jei 2000–aisiais į rajono mokyklas atėjo 652 pirmokai, tai šiemet, deja, tik 394. Tuo tarpu mūsų rajonui moksleivių krepšelio lėšos po biudžeto koregavimo Seime buvo sumažintos 672 tūkst. Lt. Kiekvienam moksleiviui krepšelis suplonėjo 48 Lt.“
Raseinių pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Jolita Marcinkienė susirinkime teigė, jog mieste mokyklų reforma vykdoma drastiškai, gerai nepasvėrus visų ,,už“ ir „prieš“.
Mokykla naikinama. Anot J. Marcinkienės, nesuprantama, kodėl reikia naikinti vieną pagrindinę mokyklą, kad jos vietoje vėl būtų įsteigta kita to paties tipo mokykla? Miesto mokyklų reorganizavimo plane nėra pateikta jokių motyvų, kodėl pasirinkta sunaikinti būtent Raseinių pagrindinę mokyklą. Anot jos, pagal Švietimo įstatymą juk ir ateityje turi išlikti pagrindinės mokyklos bei gimnazijos. Raseinių pagrindinėje mokykloje šiuo metu mokosi per 500 mokinių, dirba 63 darbuotojai. Tačiau nepaisant to, savivaldybės taryba nusprendė nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. neleisti čia komplektuoti penktųjų klasių. Rajono politikai visiškai neatsižvelgė į tai, jog vos prieš dešimtmetį patys palaimino šios mokyklos įkūrimą, kad jos remontui išleistos milžiniškos lėšos, kad mokyklą finansiškai rėmė ir dabar remia tėvai.
Tylios mirties scenarijus
Pasak Raseinių pagrindinės mokyklos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės, matematikos mokytojos Albinos Neimanienės, jų mokykla toje miesto dalyje – vienintelė pagrindinio ugdymo įstaiga. Ją uždarius penktokai būtų priversti eiti į kitas ugdymo įstaigas, esančias kitame miesto pakraštyje. ,,Kas jums svarbiau: ar šių, ar vyresniųjų gimnazistų, kuriems jau 15 ir daugiau metų, saugumas? - tiesiai rėžė profsąjungos pirmininkė A. Neimanienė. - Ir kas pagaliau prisiims atsakomybę už vaikų saugumą ir bus pajėgus juos visus po pamokų išvežioti į namus?“
A. Neimanienė neslėpė, jog savivaldybės tarybos nario Lino Dargevičiaus sudarytas „optimalus mokyklų pertvarkymo planas“ Raseinių pagrindinę mokyklą pasmerkia tyliai mirčiai, nes trejetą metų negalėdama komplektuoti naujų klasių ji kito likimo ir negali tikėtis.
- Mūsų bendruomenė mano, kad rajono politikai, norėdami sutaupyti biudžeto lėšas, Raseinių pagrindinei mokyklai specialiai sugalvojo tokį mirties scenarijų – pedagogams nereikės mokėti išeitinių kompensacijų. Jie kentės ir dirbs turėdami mažesnį darbo krūvį, o jei kuriam nepatiks, tas galės pasiieškoti darbo Ispanijoje arba Airijoje. Ir visai nesvarbu, kad ir mokiniai, ir tėvai, ir darbuotojai aiškiai ir tvirtai įvairiomis formomis rajono vadovams ir tarybai išsakė savo nuomonę: mokykla yra suremontuota, neturi skolų, joje dirba du mokytojai ekspertai, šeši mokytojai metodininkai, todėl mums turėtų būti leista lygiomis teisėmis konkuruoti rinkoje su kitomis mokyklomis.
Tėvai: nebuvo jokios diskusijos
Raseinių pagrindinės mokyklos tėvų vardu kalbėjęs ūkininkas Jonas Galinaitis apgailestavo, jog mokyklos uždarymo klausimu diskusijos nebuvo, nebuvo ir atsižvelgta į bendruomenės nuomonę, surinktus parašus. Dėl mokyklos likimo nebuvo šnekama nei su mokytojais, nei su tėvais, o tarybos sprendimų projektai pateikiami jau kaip galutiniai ir nekeičiami.
- Aš labai gerbiu tarybos narius, bet noriu paklausti, kodėl jie tokios diskusijos, kaip šiandien, nesurengė prieš tarybos posėdį, kovo 26–ąją? Kodėl prieš pasmerkdami mokyklą mirčiai neišklausė tėvų, mokytojų, pagaliau pačių mokinių nuomonės, - priekaištavo rajono valdžiai ūkininkas J. Galinaitis. - Kadangi tarybos sprendimas Raseinių pagrindinei mokyklai buvo labai žiaurus, todėl mokyklos bendruomenės vardu dar kartą prašau jūsų šią situaciją išnagrinėti ir įvertinti iš žmogiškosios pusės. Atsižvelkite į tėvų ir mokytojų išsakytą nuomonę, kuri yra tikrai svari ir argumentuota.
Anot J. Galinaičio, ko nori mokyklos bendruomenė, buvo išdėstyta labai aiškiai ir rajono vadovams, ir tarybai. „Manau, kad tarybos nariams nederėtų kalbėti, kad jie ne specialistai ir mokyklų pertvarkoje nieko nenutuokia, kad pasitikėjo projektą rengusiais kolegomis – buvusiais ar esamais švietimo darbuotojais. Iš tikrųjų į šią problemą turi įsigilinti kiekvienas rajono politikas, nepriklausomai nuo specialybės, nes tai lemia miesto vaikų likimą. Neužtenka pakelti ranką ir aklai balsuoti. Aš irgi ne specialistas –
tik ūkininkas, bet šį klausimą išnagrinėjau visapusiškai, nes mūsų bendruomenei jis labai skausmingas.“
Ką slepia rajono politikai?
Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomenė nori, kad būtų leista jai gyvuoti iki tol, kol ji turės mokinių. O kai jų nebus, tuomet nekils jokių problemų ir dėl mokyklos uždarymo. „Neleisdami mums nuo rudens formuoti penktųjų klasių, jūs iš pamatų griaunate mūsų mokyklą, - neslėpė apmaudo mokytoja Laimutė Švaikauskienė. - Juk dabar mes nesame garantuoti, kad penktokų tėvai, turėdami vyresnius vaikus, savo patogumui iš mūsų mokyklos kartu neišsives ir septintoką ar devintoką.“
„Švietimo strategijoje numatyta, kad ateityje turi būti tik pagrindinės mokyklos ir gimnazi-
jos, - kalbėjo socialinė pedagogė J. Marcinkienė. - Mes jau dešimt metų esame pagrindinė mokykla. Mūsų reorganizuoti nereikia. Maža to, atitinkame visus švietimo standartus. Tačiau nepaisant to, jūs užsimojote mus sudraskyti, kad vietoj Raseinių pagrindinės mokyklos atsirastų „Kalno“ pagrindinė mokykla.“
Raseinių pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė A. Neimanienė kolektyvo vardu rajono vadovų ir tarybos narių prašė leisti rudenį mokyklai formuoti penktąsias klases ir pasiūlė vieną sprendimo būdų – Katalikiškos dvasios pradinę mokyklą prijungti prie Raseinių pagrindinės mokyklos. „Tada mes turėtume lygias galimybes konkuruoti rinkoje su kitomis miesto mokyklomis. Juk kol kas dar neaišku, kurioje miesto vietoje bus gimnazija. Nežinia kodėl, bet rajono politikai šiandien vengia garsiai tai įvardinti“, - godojo pagrindinės mokyklos profsąjungos pirmininkė.
Susirinkime Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomenės aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė už tai, kad tokia pati mokykla turėtų likti iki 2012 m. Na, o atėjus šiai datai bus matyti – verta ją uždaryti ar ne, yra mokinių ar jų mažėja.