Vyriausybės vadovas, nors ir tiksliai neįvardino kada, bet
patikino, kad žydams priklausantis teisėtas jų turtas bus
grąžintas. Pasak A.Kubiliaus, restitucija yra Lietuvos valstybės
konstitucinė pareiga.
„Tikiuosi, kad ilgai tos diskusijos netruks ir rasime bendrą
sprendimą (...), kaip bus tas restitucijos procesas įgyvendinamas,
per kokį fondą ar kitus instrumentus. (...) Laikomės principinės
nuostatos, kad restitucija yra Lietuvos valstybės konstitucinė
pareiga. Jos apimtys, kiek tai gali kainuoti maždaug aptarta, o
kiek tai bus realizuojama, čia jau kitas klausimas“, - pirmadienį
po susitikimo su Lietuvoje viešinčia litvakų grupe žurnalistams
sakė A.Kubilius.
Premjeras pridūrė taip pat matąs gražią viziją atstatyti
Vilniaus Didžiąją sinagogą. Anot A.Kubiliaus, jeigu jau atstatomi
Valdovų rūmai, tai, be abejo, sostinės istorija turėtų būti
pagerbta atstatant žydų bendruomenei ir Lietuvos istorijai svarbius
paminklus, tarp jų ir Didžiąją sinagogą.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus
teigimu, jų netenkina žydų visuomeninio turto grąžinimo įstatymo
projektas. Pasak jo, pirmiausia kyla neaiškumų dėl restitucijos
fondo.
„Visiškai neaišku, kaip valstybė skirs tą fondą. Jeigu valstybė
skiria fondą, tai jinai valdo tą turtą. Tai apie kokį grąžinimą
gali būti kalba“, - sakė S. Alperavičius.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas teigė, kad valstybė
nustatys taisykles, kaip tuos pinigus skirstyti. Anot jo, jeigu
grąžinama nuosavybė, tai „kodėl valstybė turi sakyti, kam
bendruomenė arba fondas turi skirstyti“ pinigus. Be to, S.
Alperavičius pabrėžė, jog yra neaiški suma, kurią numatoma
grąžinti. Lietuvos žydų bendruomenės atstovų teigimu, žydų turtas
turi būti grąžinamas ne tik pinigais, bet ir natūra.
„Čia yra diskusijų klausimas, ir niekas mums aiškiai
nepaaiškina, iš kur atsirado šita suma - per dešimt metų 113 mln.
litų. Čia yra sumažinta suma, kadangi Vilniuje ar Kaune vienas
pastatas ne krizės laiku kainuoja 30-40 mln. litų. Norime apie tą
sumą diskutuoti“, - kalbėjo S.Alperavičius.
Lietuvos žydų bendruomenės vadovas taip pat abejoja ir Premjero
išsakyta iniciatyva atstatyti sinagogą. Anot jo, tai yra nerealu,
kainuoja ne vieną milijardą litų. Jis siūlo žydų šventovę įamžinti
bent jau simboliškai - pastatyti koloną ar atstatyti tik rūsį.
Tuo tarpu teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako manąs,
kad siūloma 113 mln. litų kompensacija už negrąžintą žydų
nekilnojamąjį turtą yra pagrįsto dydžio, bet pradėti mokėti šiuos
pinigus nuo 2011 metų siūlo tik tuo atveju, jei Lietuvos ekonomikos
augimas bus teigiamas.
Komentuodamas Teisingumo ministerijos parengtą atitinkamą
įstatymo projektą, R. Šimašius yra pabrėžęs, kad dėl kompensacijų
už žydų turtą turi būti priimtas politinis sprendimas, kuriam
pritartų ne tik Vyriausybė, Seimas, valdančioji koalicija, bet ir
opozicinės partijos.
„Šis klausimas bent 10 metų buvo ministerijų koridoriuose. Ši
suma - 113 mln. litų yra mažiausia iš tų, kurios yra diskutuojamos
(...). Mano asmeniniu požiūriu, ji yra labai pagrįsta, jei bus
priimtas toks politinis sprendimas“, - yra sakęs R.Šimašius.
Ministras teigė ėmęsis iniciatyvos, kad kompensacijų mokėjimas
būtų susietas su ekonomine situacija valstybėje.
„Tik esant pliusiniam ekonominiam augimui galima šnekėti apie
tokių ilgalaikių projektų ir įsipareigojimų vykdymą“, - sakė R.Šimašius.
Teisingumo ministerijos projekte siūloma 113 mln. litų
kompensaciją išmokėti 2011-2021 metais.
Izraelio spauda dar 2005-aisiais pranešė, kad Amerikos žydai
pradėjo naują kampaniją, kurios tikslas - spausti Rytų Europos
valstybes, įskaitant Lietuvą, vykdyti savo įsipareigojimus ir
išmokėti kompensacijas holokaustą išgyvenusiems žydams bei
sugrąžinti pavogtą turtą šeimoms, kurios žuvo nuo nacių rankos.
Dienraštis „Haaretz“ citavo vieną žydų lyderių, kuris šį
žingsnį pavadino „paskutine kampanija“ siekiant, kad šios šalys,
dauguma kurių priklauso posovietiniams blokui, šiai problemai
skirtų daugiau dėmesio.
„Šios šalys vengė vykdyti savo pažadus dėl įvairiausių
pasiteisinimų, o kai kurios vyriausybės net atmetė mūsų
pakartotinius bandymus priversti juos veikti“, - sakė Pasaulio žydų
kongreso vadovas. Anot jo, šis klausimas dabar yra ypač skubus,
kadangi sulig kiekviena diena mažėja holokaustą išgyvenusių žmonių.
Kampanija šią savaitę Niujorke prasidėjo virtine susitikimų
tarp žydų lyderių ir užsienio ministrų bei aukšto rango diplomatų
iš 11 šalių, kurios įrašytos į organizacijos sąrašą.
Tarp sąraše esančių valstybių yra Lietuva, Lenkija, Rumunija,
Vengrija, Ukraina, Slovakija ir Baltarusija.