„Savo automobilių remonto įmonę bandžiau parduoti dar praėjusių metų pabaigoje. Niekas nesusidomėjo, tada pardavinėjau įrangą.
Nemažai įvairių įrankių įsigijo paprasti vairuotojai.
Tačiau liko neparduotas automobilinis keltuvas“, – sakė beveik dvejus metus netoli Dublino garaže su kolega dirbęs Aurelijus.
Ankstesniais metais gautas pelnas padengė investicijas į įrangą, Aurelijus pasiryžęs būsimiems savininkams padovanoti naudotą keltuvą ir perrašyti įmonę.
Pats vyras su šeima planuoja grįžti į Lietuvą.
Lietuvis Virgis Airijoje taip pat siūlo padovanoti automobilių remonto įmonę.
Tektų investuoti ir pačiam
„Norint atidaryti įmonę, dokumentams susitvarkyti reikia maždaug trijų mėnesių. Kadangi mes su verslo partneriu pasukome skirtingais keliais, nutarėme tiesiog už simbolinį eurą perrašyti firmą norintiems imtis verslo asmenims“, – sakė Virgis.
Tiesa, nemokamai gavus įmonę teks paskirti mažiausiai 20 tūkstančių eurų būtiniausiai įrangai.
Taupo net maisto sąskaita
Išeities ieško ir maisto produktais Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje prekiaujantys lietuviai verslininkai. Mat imigrantai pradėjo ieškoti kiek įmanoma pigesnių produktų, o lietuviški paprastai yra brangesni.
Airijoje jau uždarytos bent 7 lietuviškų maisto prekių parduotuvės. Tiesa, dar apie 100 jų liko.
Didžiausia Tauragės įmonė „Lignesa“ taip pat nusprendė parduoti Jungtinėje Karalystėje prieš trejus metus įsteigtą antrinę įmonę „Lignesa Foods“.
Už įmonę tikimasi gauti 1,5 mln. lito. Gauti pinigai bus investuoti į žuvis perdirbančios įmonės, kurioje dabar dirba per 300 darbuotojų, veiklą Tauragėje.
„Tikimės pelningai parduoti verslą Anglijoje ir išsaugoti tauragiškiams darbo vietas“, – sakė „Lignesos“ savininkas Jonas Dungveckis.
Tikėjo verslo sėkme
Prieš keletą metų 27 procentus savo produkcijos „Lignesa“ eksportavo ne tik į Angliją, bet ir Vokietiją, Ispaniją, Lenkiją.
Anglijoje įmonės produkciją pardavinėjo didmeninės maisto prekybos įmonė „Lituanica“.
„Tačiau „Lituanica“ mūsų gaminių užsakydavo mažai, o mes norėjome pasiekti daugiau vartotojų. Todėl nusprendėme patys steigti didmeninės žuvų gaminių prekybos įmonę“, – apie verslo pradžią pasakojo J.Dungveckis.
„Svetur įregistruoti įmonę nelengva. Nusprendžiau sukti šiuo keliu, nes tikėjau geru rezultatu. Galbūt daug lietuvių bandytų tai daryti, jeigu visiems sektųsi“, – kalbėjo J.Dungveckis.
J.Dungveckis vylėsi, kad verslas Anglijoje smarkiai padidins įmonės apyvartą, nes maisto produktų kainos šioje šalyje didesnės nei Lietuvoje, o mokesčių sistema – palankesnė.
Padidino produktų kainas
Iš pradžių savo gaminius „Lignesa“ pardavinėjo pigiau nei kiti Anglijoje įsikūrę Lietuvos verslininkai. Tai daryti įmonė galėjo dėl to, kad prekiauja be tarpininkų.
Pernai „Lignesa Foods“ uždirbo 100 tūkst. svarų sterlingų (dabartiniu kursu – 391 tūkst. litų) pelno.
Šiuo metu „Lignesa Foods“ tiekia lietuviškus maisto produktus beveik trims šimtams parduotuvių visoje Anglijoje.
Dar šių metų pradžioje įmonė planavo tiekti savo produkciją ne tik emigrantams, bet ir vietos prekybos centrams.
„Tačiau, nukritus svaro kursui, teko didinti kainas, todėl Anglijos rinkoje įsitvirtinti nepavyko. Anglai, kaip ir lietuviai, nebeišlaidauja – perka pigesnius maisto produktus“, – sakė J.Dungveckis.
Iššūkis laukia visų
Airijos lietuvių verslo asociacijos įkūrėjas Giedrius Savickas įsitikinęs, kad sunkumus pajus daugelis verslininkų.
Tie, kurie nesugebės prisitaikyti prie naujų sąlygų, turės vieną išeitį iš dviejų: bankrutuoti arba parduoti verslą.
Tiesa, neaišku, ar pavyks už parduodamą verslą gauti prašomą sumą, nes pirkėjai linkę gerokai pasiderėti dėl kainos.