Per pirmuosius tris metų mėnesius skirtumas tarp planuotų ir
gautų Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų siekdavo
vidutiniškai po 10 mln. litų ir ketvirčiui pasibaigus biudžeto
įplaukų pritrūko 30,27 mln. litų.
Savivaldybė ėmė taupyti biudžeto lėšas, tačiau jos gaunamų
pinigų vos pakanka mokėti palūkanas ir nustatytas paskolų dalies
įmokas bankams. Tuo tarpu dauguma verslininkų priversti laukti
teisėto atlygio už savivaldybės užsakymu jai pačiai ar miestui
suteiktas paslaugas bei atliktus darbus. Kauno miesto savivaldybės
įsiskolinimai nenumaldomai didėja, kaip ir biudžeto deficitas.
Abejojama, ar pavyks pagerinti finansinę padėtį įvedus griežto
taupymo režimą Kauno valdžios rūmuose. Dalies projektų bus
atsisakyta, kiti atidedami geresniems laikams. Be to, savivaldybės
tarnautojai turi susitaikyti su mažesnėmis algomis. Apie premijas
čia, savaime aišku, nebekalbama ir priedų prie atlyginimų dauguma
(išskyrus aukštesnio lygio vadovus) savivaldybės tarnautojų jau
nebegauna. Taupant lėšas atleidžiami iš darbo garbaus amžiaus
sulaukę tarnautojai, panaikinti iki šiol buvę laisvi etatai.