Idėja gera? Be abejonės. Tačiau mums ji netinka. Visai ne dėl to, kad Lietuvoje už dyką, vien iš patriotizmo niekas nesiimtų reklamuoti savo valstybės. Mat valdžiažmogiams patriotai įtartini: bala žino, kas ten jiems galvoje.
Juk geriau tiesiog gauti milijonus, kuriuos reikia skirstyti, administruoti, prižiūrėti. Žiūrėk, ir nubyra iš tų milijonų solidžių trupinių. O įvaizdis? Palauks!
63 milijonai litų. Tiek pinigų per ketvertą metų skirta Lietuvos įvaizdžiui formuoti. Rezultatas – toliau nei emigrantų, vagišių ir pigaus alaus šalies vardas nežengta nė žingsnio.
Už tokius pinigus net ir CNN ar BBC per kiekvieną reklamos pertrauką mielai transliuotų vaizdus iš Druskininkų ar Palangos.
Tačiau drąsi valstybė drąsiai švaisto pinigus vis kurdama nė grašio nevertus planus, kviesdamasi pasaulyje išgarsėjusius įvaizdžio kūrimo meistrus.
Šie pagūžčioja pečiais ir kaip kokius čiabuvius paprotina: dirbate visiškai be koncepcijos.
Tačiau kitaip negalime. Juk, pavyzdžiui, priversti ministerijų arba kitų valdžios įstaigų interneto svetaines prabilti ne tiktai lietuvių, bet ir bent anglų kalba – neįmanoma misija.
Nes niekam iš klerkų netoptelėjo, kad jos – taip pat šalies įvaizdžio dalis.
Beje, valstybinėse institucijose dirba apie 130 vadinamųjų komunikacijos specialistų, kurie turėtų skleisti informaciją anglų kalba.
Visi gauna solidžius atlyginimus. Už nieką.
Įvažiuojant į Vilnių ties miesto riboženkliu pasitinka šūkis – „Europos kultūros sostinė 2009“. Lietuviškai.
Tokie pat užrašai – ir oro uoste, ir kitose miesto vietose. Nes sostinė esame tik patys sau.