Lygiai prieš 10 metų – 1999 metų balandžio 22-ąją – mažasis amerikietis kartu su dar 11
Kauno „Žalgirio“ žaidėjų Miuncheno arenoje 82:74 sutrypė Bolonijos „Kinder“
išdidumą ir kėlė į viršų Eurolygos taurę.
„Tas laikas buvo neįtikėtinas“, – į geriausius karjeros metus mintimis sugrįžta
T.Edney. Kauno komandos legionierius finale pelnė 14 taškų ir buvo išrinktas naudingiausiu finalo ketverto žaidėju.
Šiuo metu Zgoželeco „Turow“ (Lenkija) klubui atstovaujantis 36 metų 178 cm ūgio įžaidėjas po „Žalgirio“ vilkėjo dar 8 komandų marškinėlius, bandė laimę NBA, tačiau susigrąžinti Lietuvoje spindėjusių šlovės spindulių krepšininkui nepavyko.
– Tyusai, ar dažnai prisimenate Kauno „Žalgirio“ triumfą Miunchene? – lrytas.lt paklausė T.Edney.
– Man tai buvo neįtikėtinos akimirkos. Kaip ir visai komandai. Visas sezonas buvo
nuostabus – mes mėgavomės savo žaidimu, nes komanda buvo labai draugiška. Man tai
buvo ypatingi metai ir neįtikėtina patirtis.
– Ar, praėjus 10 metų nuo „Žalgirio“ triumfo, galite pasakyti, kad tai buvo geriausias sezonas jūsų karjeroje?
– Žinoma, juk mes laimėjome (juokiasi). Taip, tai be abejonės, buvo geriausias mano sezonas. Atlikome neįtikėtinai sunkų darbą – laimėjome Eurolygą, o juk niekas iš mūsų to nesitikėjo.
– „Žalgiris“ tais metais debiutavo Eurolygoje - elitiniame turnyre niekas jo nelaikė favoritu.
Kokia buvo netikėtos sėkmės paslaptis?
– Mano įsitikinimu, didžiausia „Žalgirio“ stiprybė buvo puiki atmosfera
komandoje. O ją sukurti ne visada taip paprasta. Daugelis krepšininkų žaidė
Lietuvos rinktinėje, puikiai pažinojo vienas kitą, o aš, Anthony (A.Bowe – red.) ir
Georgas (G.Zidekas – red.) puikiai pritapome prie ekipos. Taip pat kiekvienas iš
mūsų komandoje žinojome savo vaidmenis ir juos puikiai atlikome.
Laiminčiai komandai būtina gera atmosfera, o mes „Žalgiryje“ ją turėjome.
– Prisimenate plakatus po Eurolygos finalo „Edney yra Dievas“?
– O, taip, žinoma (juokiasi). Pamenu, kai grįžome į Kauną, gatvėse mūsų laukė
minia žmonių. Tada visi kartu šventėme pergalę, šėlome. Buvo labai linksma.
– Po neįtikėtino sezono Kauno „Žalgiryje“ išvykote į Trevizą, žaidėte NBA,
vėliau vilkėjote ne vieno Europos krepšinio klubo marškinėlius. Ar nebuvo minčių
grįžti į „Žalgirį“?
– Iš tikrųjų, apie tai galvojau. Tokių minčių buvo, nes man šiame klube labai
patiko.
– Jeigu sulauktumėte Kauno „Žalgirio“ kvietimo sugrįžti, jį svarstytumėte?
– Priklausytų nuo aplinkybių. Negalėčiau dabar tvirtai pasakyti, tačiau
tokį pasiūlymą, žinoma, svarstyčiau.
– Ar bendraujate su buvusiais Kauno „Žalgirio“ komandos nariais?
– Kai tik pavyksta su kai kuriais iš jų susitikti, visada pasikalbame. Prieš
keletą savaičių buvau susitikęs su George'u (G.Zideku – red.), retsykiais
pasišneku su Jonu (J.Kazlausku – red.). Prieš keletą metų buvau sutikęs Darių
(D.Maskoliūną – red.). Su kitais taip pat esu susitikęs, nes per karjerą yra
tekę prieš juos rungtyniauti.
– Istorinės pergalės dešimtmetį Kauno „Žalgiris“ pasitinka ne pačios
geriausios nuotaikos – klubą kamuoja finansinės problemos. Ar ką nors žinote apie
tai?
– Taip, šiek tiek teko girdėti. Ir dėl to man labai liūdna – žinau, kad miestui
ši komanda yra svarbi, o krepšinis žmonėms – nepakeičiamas. Tikiuosi, viskas bus
gerai.
– Kokie prisiminimai iki šiol išliko apie Lietuvą ir miestą, kuriame žaidėte?
– Tai buvo pirmoji mano karjeros stotelė Europoje. Visada pasakodamas apie šį
karjeros etapą pabrėžiu, kad man tai buvo didelių pokyčių metas. Tačiau taip pat visada
sakau, kad Lietuvoje man buvo smagu žaisti ir gyventi. Visi žmonės, su
kuriais man teko susipažinti, taip pat aistruoliai man buvo labai malonūs. Mane su šia šalimi
sieja patys geriausi prisiminimai.
– Ar dar mokate lietuviškų žodžių?
– Taip, kai kuriuos atsimenu. „Kaip sekasi?“, „Gerai sekasi“. (Pagalvojęs) „Taip“, „Labas“,
„Labas rytas“, „Labas vakaras“, „Laba diena“. Žinau dar daugiau, tik reikia
prisiminti (juokiasi).
– Šiuo metu rungtyniaujate Zgoželeco „Turow“ – ar esate patenkintas šia karjeros
stotele?
– Čia neturiu jokių problemų. Zgoželecas man primena Kauną – nedidelis miestas,
visi mėgsta krepšinį. Man čia patinka.
– Visi „Turow“ krepšininkai pasidarė vienodas šukuosenas. Kodėl?
– Čia tiesiog pokštas. Sugalvojome kažką iškrėsti prieš atkrintamąsias varžybas. Jeigu
pasieksime finalą, nusikirpsime likusius plaukus (juokiasi).
***
Kur Eurolygos čempionai dabar?
„Lietuvos rytas" primena, kuo šiuo metu užsiima 1999 metais Eurolygos čempionais tapę Kauno „Žalgirio" žaidėjai ir treneriai.
Tyusas Edney. 36 metų amerikietis šiuo metu rungtyniauja Zgoželeco „Turow" klube ir su šia komanda kovoja Lenkijos čempionato pusfinalyje.
Mindaugas Žukauskas. Nuo 2001 m. rungtyniauja Italijoje, kur penkis sezonus atstovavo Sienos „Montepaschi", o paskui perėjo į Pezaro „Scavolini" klubą. Ten 33 metų šiaulietis žaidžia iki šiol.
Giedrius Gustas. Šį sezoną pradėjo Rygos „Barons" klube, o sausio mėnesį perėjo į Graikijos lygos vidutiniokės Kavalos EKK komandos gretas. 29-erių gynėjas yra vienintelis 1999 m. Eurolygos čempionas, kurį Ramūnas Butautas šiemet įtraukė į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą.
Saulius Štombergas. 2007 metais po sėkmingo sezono Kazanės „Uniks" gretose nusprendė baigti karjerą, bet praėjusį sezoną savo malonumui dar išbėgdavo į aikštę su Palangos „Naglio-Adakrio" ekipa per NKL pirmenybes. 35 metų S.Štombergas gyvena Klaipėdoje, kur turi bendrą verslą su broliu, taip pat studijuoja Lietuvos kūno kultūros akademijoje Kaune.
Jiri Zidekas. Pirmuoju Eurolygos čempionu tapęs čekas prieš trejus metus baigė žaidėjo karjerą, bet nuo krepšinio nenutolo. 35 metų aukštaūgis eina Čekijos krepšinio lygos direktoriaus pareigas.
Eurelijus Žukauskas. 35 metų vidurio puolėjas yra vienintelis iš 1999 m. Eurolygos čempionų, kuris žaidžia „Žalgiryje" ir dabar.
Dainius Adomaitis. Po 1999 m. triumfo išvyko rungtyniauti į užsienį ir atstovavo Italijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Latvijos komandoms. Šis sezonas antrasis, kai 35 metų D.Adomaitis vilki Rygos „Barons" aprangą.
Tomas Masiulis. Šešis sezonus „Žalgiryje" ir tiek pat Sopoto „Prokom" klube praleidęs 33 metų puolėjas šį sezoną grįžo į klubą, su kuriuo kėlė Eurolygos čempionų taurę. Tačiau pasibaigus laikinai dviejų mėnesių sutarčiai T.Masiulis išsiskyrė su „Žalgiriu" ir sezoną baigė kitoje Kauno komandoje „Aisčiai".
Darius Maskoliūnas. „Žalgirio" klube eina komandos trenerio Gintaro Krapiko asistento pareigas. 38 metų D.Maskoliūnas taip pat yra Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos narys, išrinktas į Vilniaus miesto tarybą.
Anthony Bowie. Kaune Antanu pramintas amerikietis karjerą baigė 2002 metais, po sezono Permės „Ural Great". Šiuo metu 45-erių A.Bowie Floridoje organizuoja vaikų krepšinio stovyklas.
Kęstutis Šeštokas. Septynių LKL čempionų žiedų savininkas (6 kartus su „Žalgiriu" ir sykį su „Lietuvos rytu") taip pat yra dukart tapęs Latvijos čempionu („Ventpils") ir sykį Estijos čempionu (Tartu „Rock"). 33 metų titulų kolekcininkas netrukus gali papildyti trofėjų sąrašą, nes su Prienų „Rūdupio" komanda kovoja NKL finalų serijoje.
Jonas Kazlauskas. 54 metų treneris sausį sutiko stoti prie Graikijos rinktinės vairo.
Algirdas Brazys. Per „Žalgirio" triumfą Miunchene J.Kazlausko padėjėju buvęs treneris šį sezoną vadovauja Krasnojarsko „Jenisej" ekipai, kuri kovoja dėl 5-8 vietų Rusijos pirmenybėse.