„Merkurijaus“ pastatas antradienį aptvertas metaline tvora, o kitą savaitę iš Vilniaus atvykę griovimo specialistai už jos pradės sudėtingus darbus: dalimis ardys ir galutinai nuo žemės paviršiaus pašalins vieną iš nedaugelio aukštų Laisvės alėjos statinių.
„Merkurijaus“ ardymo darbai užtruks ne vieną mėnesį, o po to bus rausiama gili duobė garažams po čia iškilsiančiu pastatu. Laisvės alėjos centre esančių užeigų savininkai neslepia nuogąstavimų, kad dėl griovimo dulkių debesų gali prarasti lauko kavinukėse klientūrą, kuri pastaruoju metu ir taip sumažėjo dėl visą Kauną bei Lietuvą apėmusios ekonominės krizės.
„Merkurijaus“ lėtinė mirtis prasidėjo gerokai iki tol, kol Laisvės alėjos pašonėje atsirado rimčiausias konkurentas „Akropolis“. Atkūrus nepriklausomybę visoje Laisvės alėjoje kūrėsi daugybė nedidelių jaukių parduotuvių, kuriose pirkti buvo patogiau negu keletą aukštų užimančioje universalinėje. Tiesa, dalis tų parduotuvių su „Akropolio“ atsiradimu ištuštėjo. Vienos išsikėlė į tą patį „Akropolį“, kitos išvis užsidarė. „Merkurijui“ nebuvo kur keltis: nuostolingai dirbusi universalinė buvo parduota.
Nauja „Merkurijaus“ savininkė - bendrovė „Homburg valda“ nusprendė statinį nugriauti, nematydama prasmės jo rekonstruoti, nes perplanavimas būtų perdaug sudėtingas ir brangus. Pernai parengtas būsimo vietoj Kauną garsinusios universalinės parduotuvės „Merkurijus“ statinio iškilsiančio pastato projektas (jo autorius - architektas Algimantas Kančas).
Leidimas nugriauti anuometinio Kauno vyriausiojo architekto Algimanto Sprindžio projektuotą senąjį „Merkurijų“ gautas praėjusių metų vasarą. Nepaisant dalies visuomenės atstovų prieštaravimų, pačiame Laisvės alėjos centre, prie fontano, kur dauguma kauniečių vieni kitiems skiria pasimatymus, esantis „Merkurijus“ nebuvo pripažintas saugotina kultūros paveldo vertybe.
Netrukus jis liks tik kauniečių prisiminimuose. Daugiau nei 35 metus kauniečiams ir miesto svečiams tarnavusį „Merkurijų“ pakeis modernus komercinės ir administracinės paskirties pastatas. Jame planuojama įrengti ir butų. Tačiau statinio išplanavimas gali pasikeisti, priklausomai nuo to, kaip savo planus įsikelti į naujus rūmus sudėlios Kauno miesto savivaldybė. Tada naujo statinio vidus, nekeičiant jo išorės, gali būti pritaikomas miesto valdžios poreikiams.
Lygiai tą patį nusiteikę padaryti ir keletą dešimtmečių nebaigiamo statyti „Respublikos“ viešbučio, kitų statinių ar teritorijų, tinkamų savivaldybės rūmams atsirasti, savininkai. Oficialiai skelbiama, kad Kauno miesto savivaldybės sprendimą, kurį pastatą išsinuomoti veiklai, lems konkursas. Jo sąlygos savivaldybėje rengiamos, miesto taryba jų dar nėra nagrinėjusi.