Valdininkai liko kurti bendruomenės reikalavimams

Si­gi­tas GUDŽIŪNAS ("Ūkininko patarėjas")
„Gylių bendruomenė – prieš medžių genocidą“. Taip vadinosi rašinys (kovo 12 d. „ŪP“ Nr. 30), kuriame skaitytojams pasakojome, kaip Raseinių rajono Gylių bendruomenės žmonės gynė nuo pjūklo pačių rankomis prieš kelis dešimtmečius pasodintus medžius. Šįkart bendruomenės prašymu „ŪP“ vėl vyko į Gylius: žmonės susirėmė dėl teisės gyvenvietėje neprarasti dviejų tyvuliuojančių tvenkinių.
Vi­duk­lės se­niū­ni­jos se­niū­nai­tis Ed­ga­ras Ja­siū­nas su Gy­lių ben­druo­me­nės na­riais – Ri­ma Klei­naus­kie­ne, Egi­di­ju­mi ir Jū­ra­te Vyš­niaus­kais pik­ti­no­si, jog gy­ven­vie­tė­je esan­tys tven­ki­niai pa­vers­ti ša­bakš­ty­nais.
Daugiau nuotraukų (1)
Išgirsti žmonių nuotaikas ir suprasti konflikto šaknis buvo pakviesti ir valdžios vyrai. Bet jie, deja, tik įpylė alyvos į ugnį.
Stojo mūru už verslininką
„Nors į susitikimą su valdininkais atėjo per 40 bendruomenės narių, tačiau visi likome it musę kandę – mūsų žodžių niekas neklausė“, – šiandien tvirtina Gylių kaimo bendruomenės pirmininkas Antanas Kleinauskas. – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Oržekauskas, Kauno apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus vedėjas Edmundas Jonas Jankevičius bei rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai – Antanas Butkus ir Vytautas Januška mūru stojo už Gylių tvenkinių nuomotoją, Viduklės miestelio verslininką Antaną Strumilą.
Valdininkai mūsų priekaištų, jog Gylių tvenkinių nuomotojas septynerius metus nevykdo sutartyje įrašytų įsipareigojimų, nesirūpina tvenkinių priežiūra ir žuvų bei kitų gyvūnų išteklių būkle, niekada netvarkė vandens telkinių ir pakrančių apsaugos juostų, nesirūpino ir neremontavo hidrotechninių įrenginių, nenorėjo net girdėti.
Maža to, po bendruomenės susirinkimo greta tvenkinių gyvenantys žmonės sulaukė rajono aplinkosaugininkų vizitų ir grasinimų didelėmis baudomis.
Už ką?
Bendruomenės pirmininkas A.Kleinauskas neslėpė: toks valdininkų kurtumas Gylių bendruomenės nariams tik įpylė alyvos į ugnį ir privertė toliau ieškoti teisybės. „Kitą dieną visi gyvenvietės žmonės sukilo. Susirinkę vieningai nusprendėme raštu kreiptis į žemės ūkio ministrą Kazimierą Starkevičių, Kauno apskrities viršininkę Oną Balžekienę, Raseinių r. merą Petrą Vežbavičių ir Seimo narį Edmundą Jonylą, prašydami, kad Gylių tvenkinių Nr. 2 ir Nr. 3 nuomos sutartis su verslininku A.Strumila būtų nutraukta, o tvenkiniai būtų išnuomoti Gylių bendruomenei.
„Mes patys pasiruošę tvenkinius įžuvinti, sutvarkyti ir prižiūrėti pakrantes, įrengti poilsiavietes. Tam reikalui galėtume panaudoti Europos Sąjungos fondų lėšas, – atviravo A. Kleinauskas. – Esame įsitikinę, kad toks pagrįstų bendruomenės norų nepaisymas ir ignoravimas vieną dieną turi baigtis.“
Bendruomenės narė Jūratė Vyšniauskienė „ŪP“ prisiminė, jog kai šių metų vasarį A. Strumila nuleido tvenkinį Nr. 3 ir susigraibęs dideles žuvis mažesnes paliko dusti, apie šį jo akibrokštą ji pranešė savivaldybės ekologui V.Oržekauskui.
„Tuomet jis pažadėjo, kad pasidomės. Bet kai susirinkime apie tai jo paklausiau, atrėžė, kad čia ne jo kompetencija. Tuomet ir reikėjo sakyti, kad ne ten skambinu, o ne dangstyti tokį žiaurų jo elgesį“, – neslėpė apmaudo J.Vyšniauskienė.
Keista, bet nėra juridinio pagrindo
Pasak Kauno apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus vedėjo E. J.Jankevičiaus, 2001 m. Gylių gyvenvietėje esančius tvenkinius Nr.2 ir Nr.3 Viduklės gyventojui verslininkui A.Strumilai Raseinių sav. buvo išnuomojusi iki 2011 m. spalio 18 d.
„Nors vėliau vandens telkiniai ir perėjo apskričių administracijų žinion, tačiau, vadovaudamiesi Mėgėjiškos žūklės įstatymu, visas anksčiau savivaldybių sudarytas sutartis tam pačiam laikotarpiui mes privalėjome pratęsti. Todėl viską darydami pagal įstatymo raidę mes net neskelbėme tvenkinių nuomos aukciono, o tik su A. Strumila perrašėme tvenkinių nuomos sutartį iki 2011 m. spalio 18 d.“, – aiškino Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus vedėjas E.J.Jankevičius. – O kad dabar galėtumėme nutraukti su juo galiojančią nuomos sutartį, reikia tam turėti juridinį pagrindą. Nei iš šio, nei iš to mes negalime to padaryti“.
E.J.Jankevičiaus teigimu, jei jam rajono savivaldybė praneštų, kad A.Strumila nemoka nuomos mokesčio arba rajono Aplinkos apsaugos agentūros specialistai informuotų, kad jis nesilaiko sutarties sąlygų, neprižiūri tvenkinių, tuomet būtų galima inicijuoti sutarties nutraukimą.
„Tačiau dėl A.Strumilos nei iš rajono savivaldybės, nei iš aplinkosaugininkų jokių nusiskundimų negavome. Todėl neturime juridinio pagrindo nutraukti tvenkinių nuomos sutartį, – dėstė E. J. Jankevičius. – Mes bendruomenei davėme atsakymą – kai su A.Strumila pasibaigs tvenkinių nuomos sutartis, iš karto bus skelbiamas uždaras aukcionas, kuriame galės dalyvauti visi Gylių gyvenvietės gyventojai, kurių sklypai ribojasi su tvenkiniu.“
Pasak Kauno apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus vedėjo, šiuo metu tarp A.Strumilos ir Gylių gyvenvietės žmonių jis matąs liepsnojančią didelę nesantaiką. Tačiau Kauno apskrities viršininko administracija kištis į šiuos kivirčus neturi teisės.
Nejaugi?
„ŪP“ pakalbintas Gylių tvenkinių nuomotojas, Viduklės miestelio verslininkas A. Strumila sakė, jog patys miestelio gyventojai jam kaišioja pagalius į ratus – nuolatiniais skundais trukdo tvarkyti tvenkinius.
„Ėjau per gyventojus ir prašiau pasirašyti, kad jie neprieštarauja, jog aš tvarkysiu tvenkinio pakrantes, kirsiu krūmus, – atviravo A.Strumila. – Deja, dauguma jų po šiuo prašymu taip ir nepasirašė“.
A.Strumilos teigimu, pagal įstatymą, tvenkinio nuomotojas iš valstybės nuomoja tik vandenį, veisia žuvis ir prižiūri hidrotechninius įrenginius. O vandens telkinio pakrantes iki pat vandens turi tvarkyti ir prižiūrėti žemės savininkai.
„Tačiau užuot tai darę, Gylių gyvenvietės žmonės pakrantėse šiukšlina. Nugenėję sode medelius šakas verčia į vandens telkinio apsaugos zoną. Maža to, iš kiemų nuotekos teka tiesiai į tvenkinius. Kai prie tvenkinio gyvenančios Danutės Gapšienės paprašiau, kad susitvarkytų mėšlo krūvą, tai ji nubėgo pas bendruomenės pirmininką ir pasiskundė. Atseit kas aš per vienas, kad nurodinėju, kaip tvarkyti mėšlą. Taip ir išeina, kad, norėdamas sutvarkyti tvenkinius, pats lieku kal- tas, – pasakojo A. Strumila. – Netekęs kantrybės kreipiausi į rajono aplinkosaugininkus.“
A.Strumila neslėpė, jog, norėdamas palaikyti su Gylio miestelio gyventojais glaudesnius santykius, parašė prašymą priimti jį į bendruomenės narius. „Nors šį prašymą parašiau prieš keturis mėnesius, tačiau iki šiol iš bendruomenės pirmininko negavau jokio atsakymo“, – teigė A.Strumila. Verslininkas neslėpė, jog prieš kelerius metus tarp jo ir A.Kleinausko buvo kilęs konfliktas.
„Galvoju, kad dabar, prisidengdamas bendruomene, jis man kerštauja ir kaišioja pagalius į ratus“, – atviravo A.Strumila.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis „ŪP“ informavo, jog A.Strumila agentūrai parašė skundą ir konkrečiai nurodė, kurie gyventojai, jo nuomone, pažeidžia gamtosaugos įstatymus.
„Mes nuvykę į vietą išties radome nemažai pažeidimų. Tai ne taip sudėta mėšlo krūva, ne vietoje suverstos šiukšlių krūvos, – pasakojo G.Tamašauskis. – Bet už tai nė vieno žmogaus nenubaudėme. Tiesiog gyventojams pasakėme, ką reikėtų susitvarkyti, kad A.Strumila neturėtų pagrindo prie jų daugiau prikibti.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.