Tai numatančią įstatymo pataisą Seime įregistravo parlamento Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas
Anušauskas ir jo partijos kolegė Agnė Bilotaitė.
Pagal jų parengtą pataisą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimų centras būtų įpareigotas sudaryti ir viešai paskelbti asmenų, buvusių
kadriniais KGB darbuotojais sąrašą, kuriame būtų nurodoma asmens vardas,
pavardė, laipsnis, buvusios pareigos ir darbo KGB laikotarpis.
Tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras turėtų
padaryti per pusę metų nuo įstatymo pataisos įsigaliojimo.
NSGK vadovo duomenimis, minėtame sąraše galėtų būti apie 6000 pavardžių.
Anot A.Anušausko, maždaug tiek asmenų dirbo sovietų saugumo padalinyje
Lietuvoje per visą okupacijos laikotarpį.
„Archyve yra jų asmens darbo kortelės, todėl ypatingų sunkumų sudaryti
sąrašą neturėtų kilti“, - svarstė parlamentaras.
A.Anušauskas ir A.Bilotaitė atkreipia dėmesį, kad 2009 m. sausio 1 d.
baigė galioti įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB,
MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės
veiklos“ numatyti darbo ribojimai buvusiems kadriniams SSRS valstybės
saugumo komiteto (KGB) darbuotojams.
Anot parlamentarų, pasibaigus šių ribojimų laikotarpiui visuomenė taip ir
neturėjo galimybės susipažinti su KGB, pripažinto nusikalstama organizacija,
darbuotojų sąrašais. Tuo metu slaptieji KGB bendradarbiai buvo viešinami.
„Toks (kadrinių darbuotojų - BNS) išviešinimas reikalingas tam, kad
pagaliau visuomenė įgytų galimybę sužinoti apie buvusius KGB kadrinius
darbuotojus, kurie savo laiku ne tik ištikimai tarnavo Lietuvą okupavusiai
valstybei, bet ir asmeniškai buvo atsakingi už vykdytą persekiojimą, terorą,
represijas, žmogaus teisių paminimą“, - teigė A.Anušauskas.
Jo tvirtinimu, buvusių KGB darbuotojų paviešinimas padėtų ir atitinkamų
institucijų vadovams sprendžiant dėl vieno ar kito asmens skyrimo į svarbias
pareigas. „Vadovai turi atsižvelgti į tokių žmonių reputaciją“, - sakė
A.Anušauskas.
Pasak A.Bilotaitės, „KGB karininkai nė kiek neapgailestaudami dėl
praeities naudojasi demokratijos privalumais ir bylinėjasi su Lietuva
tarptautiniuose teismuose“.
1999 metais priimtame įstatyme Seimas buvo numatęs, jog buvusių
okupacinių specialiųjų tarnybų bendradarbiai ir kadriniai darbuotojai negali
dirbti ne tik valstybės tarnyboje, bet ir privačioje ryšių sistemoje, saugos
tarnybose, bankuose, teikti privačių detektyvų paslaugas, dirbti su vaikais
švietimo srityje.
Europos Žmogaus Teisių teismas keliose bylose yra pareiškęs, kad
ribojimas buvusiems KGB kadriniams darbuotojams įsidarbinti privačiame
sektoriuje, buvo neproporcinga ir diskriminacinė priemonė, nors ir numatyta
siekiant teisėtų tikslų.