Centrinė hipoteka registruoja geometrine progresija besiplečiantį varžytinių bumą, patys antstoliai skundžiasi sunkiai parduodantys turtą iš varžytinių.
„Daugėja fizinių asmenų turto parduodamo iš varžytinių. Jeigu hipotekos teisėjai iki šios dienos priėmė 550 nutarčių, tai iš jų 402 - parduoti fizinių asmenų turtą“, - sako Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus pavaduotoja Daiva Raupytė.
„Šiandien, vaizdžiai tariant, bankai, vartojimo kredito, lizingo bendrovės negrąžinamų paskolų, tai yra blogų paskolų, turi beveik 90 tūkstančių. Tai nemažai, ir jeigu kiekvienas žmogus susimestų, kad gražintų tų žmonių nesumokėtas įmokas, ne visą paskolą, o nesumokėtas įmokas, tai kiekvienam gyventojui tektų 132 litai. Tai pakankamai daug“, - teigia bendrovės „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Andrius Bogdanavičius.
Kartais žmonių praskolintos sumos siekia šimtus tūkstančių, kartais užtenka kelių tūkstančių, kad žmonės netektų būsto. Ne viena ir ne dvi istorijos kirto per valstybės vardu veikiančių skolų išieškotojų, uoliai pardavinėjančių skolininkų turtą, reputaciją.
Viena jų visai nesena. Panevėžio priemiestyje ir taip skurdžiai gyvenusi moteris prarado mažą butą bendrabutyje, į kurį prieš kelerius metus vargo genama atsikraustė iš Panevėžio. Butą už skolas antstolis pardavė su teisėjos palaiminimu, nors jame glaudėsi moteris, jos nepilnametis sūnus ir trys mažamečiai anūkai. Dabar anūkus moteris prižiūri dar skurdesniuose savo dukrų būstuose.
„Bandžiau parduoti butą. Nei darbo, nei sveikatos nėra. Paklausiau antstolio, ten jie trys buvo, kai supuolė - nežinojau nei kam duot, nei kur eiti. Su antstoliu Algiu Balsevičiumi buvo taip: sakė, negali parduoti - areštas uždėtas, nebent ateini pas mane duoti kiek skolos“, - pasakojo panevėžietė Ina Kulikauskaitė.
Skolos už šildymą per kelerius metus išaugo iki 7,5 tūkstančio litų, butas parduotas už abejonių keliančią pradinę kainą - 12 tūkstančių litų. Tačiau net ir iš gautos sumos keletą tūkstančių turėjo atlikti ir skolininkei.
„Sakė, kad turi būti, tačiau iš antstolio Balsevičiaus – nei pinigų, nei nieko“, - tikino I.Kulikauskaitė.
Kaip aiškėja, su buto pardavimu susiję tie patys nekilnojamojo turto verteivos, kurie ir anksčiau įsigydavo butus antstolio rengtose varžytinėse. Įsigytą butą jie netrukus siūlė pirkti jau triskart brangiau. Kodėl butas parduotas, nors jame gyveno nepilnamečiai?
Vaiko teisių gynėjai aiškina iki varžytinių nebuvę apie tai informuoti, nors tai numato įstatymas. Parduoto buto savininkė antstolio neranda, jo kontora jau likviduota. Jis dabar talkina kitai antstolei.
„Nieko nekomentuosiu, nes jau esu privatus asmuo“, - telefonu pareiškė buvęs antstolis A.Balsevičius.
To paties antstolio A.Balsevičiaus pavardė prieš kelerius metus skambėjo kitomis aplinkybėmis. Jis garsios Panevėžio verslininkės tuo metu atleistiems darbuotojams turėjo išieškoti teismo priteistą sumą. Pinigus antstolis gavo, tačiau jų iškart nepervedė paskolų turinčiai ir be darbo likusiai šeimai. Ši įtarė, kad antstolis delsė - pasidavė verslininkės spaudimui.
„Buvo išstatytas inkasinis pavedimas ir lėšos pradėjo plaukti į mano sąskaitą, bet gavau skundą ir priėmiau sprendimą sustabdyti veiksmus. O dėl pinigų neišmokėjimo - tai žmogiškas faktorius. Aš tuos pinigus pamačiau kitą dieną, bet kitą dieną – skundas. Žmogiška, nespėjau padaryti pavedimo“, - 2007 m. aiškinosi A.Balsevičius.
Panevėžiečiams savo pinigų teko laukti porą metų, nors teismai buvo jiems palankūs. Antstolis pinigus pradėjo mokėti, kai Aukščiausiasis Teismas patvirtino ankstesnių teismų sprendimus.
Dėl palyginti menkos sumos pusvelčiui pardavus vertingą turtą galima sulaukti baudžiamosios bylos. Tačiau net ir netekus įgaliojimų galima toliau šeimininkauti antstolių kontoroje. Kad tai įmanoma, įrodė Šiaulių antstolis Arturas Bložė.
Nors jis negali užsiimti antstolio veikla, tačiau sėdi kontoroje ir aiškina, kad čia nedirba, tik administruoja patalpas.
Dėl antstolio A.Bložės veiksmų Kalnikų šeima prieš 6 metus neteko dviejų hektarų žemės šalia Šiaulių. Antstolis sklypą pardavė už kiek daugiau nei pusantro tūkstančio litų. Visa tai - už kelių tūkstančių litų skolas „Sodrai“. Jas Kalnikai irgi ginčija.
„Kai išgirdome, kad už tokią sumą, už 1600 litų, tokį sklypą, tokioje vietoje... 2 hektarai – už tokią kainą. Čia gi juokinga. Tokioje vietoje, prie paplūdimys, visi privažiavimai“, - atsistebėti negali Oksana Kalnikienė.
Dėl tos pačios palyginti kuklios skolos „Sodrai“ antstolis ketino parduoti ir daugiau turto už įtartinai mažą kainą. Nors nekilnojamasis turtas jau buvo pradėjęs smarkiai brangti.
„Kai pradėjome aiškintis, kas čia su tuo sklypu įvyko, jis nukreipė išieškojimą į kitą sklypą – 1 hektaro ir 300 arų ploto mišką, kuris buvo šalia. Jį antstolis įvertino 9000 litų“, - pasakojo Egidijus Kalninas.
Antstolio matematiniai sugebėjimai pigiai parduoti brangų turtą sulaukė prokurorų dėmesio. Jų skaičiavimais, Kalnikų miškas tuomet kainavo ne devynis, o tris šimtus tūkstančių litų.
Baudžiamoji byla teismuose sukasi jau ne vienerius metus. Kaip tik tiek, kad sueitų senaties terminas, kuris antstolį jau išgelbėjo nuo bausmės. Ar toliau jis vėl galės laisvai imtis ankstesnio darbo, dabar priklauso nuo Teisingumo ministerijos.