Saulės nupliekstame dvaro ansamblio kampelyje į būrį suėjo tikintieji sulaukti ne tik gausaus derliaus, bet ir linksmybių. Toje vietoje, kur anksčiau buvo filmuojamas „Tadas Blinda“, pastogė virto inscenizuotu tvartu. Prie durų slenksčio gulėjo beržinis pagalys, galuose – po kiaušinį.
Gaspadoriai – „Kruojos“ folkloro ansamblio saviveiklininkai Liucija Uržienė ir Jonas Latonas pirmą kartą į ganyklas išleido savo gyvulėlius – ožką su ožiukais. Juos išginė mažoji piemenaitė – „Naujapamūšio“ vaikų folkloro ansamblietė – „Tramtatulio“ liaudies kūrybos atlikėjų konkurso diplomantė – Erina Matickaitė.
Gyvulių globėjas garbintas su apeigomis. Gaspadoriai pasmilkino kadagio šakelę, kad piktos dvasios atstotų. Riestaragei davė šventos Agotos duonelės, kad sveika būtų, kad žvėrys nesudraskytų.
Etnokultūros puoselėtoja pamūšietė Zita Kapučinskienė į linksmą būrį kvietė visus, primindama, kad Jurginių dieną nieko negalima dirbti, nešiotis peilio, ką nors skolinti, neminėti vilko vardo. Šio krašto tradicijas „Naujapamūšio“ mažieji folklorininkai aprodė piemenėlių programoje „Lyk, lyk, lieteliau“.
Iš rankų į rankas keliavo Pamūšyje minkyta Rimos Zerinienės duona, kurioje buvo įkeptas kiaušinis. Stiprinosi, laužė ruginį bakaną visi – ir vaikai, ir suaugę. Jaunimas galvojo, kaip pavaizduoti vilką, kurio nevalia minėti Ganiklio šventėje. Išradingiausieji apdovanoti žąsų kiaušiniais, kuriuos tereikia tik padėti po perekšle Jurginių dieną.
Nuo Jurgio – vasara. Tačiau darbo sutarties „Naujapamūšio“ piemenėliai su jokiais ponais nesudarė. Dainavo, šoko skambant folklorininko Tomo Vavilovo armonikai. Kvietė į šventės ratą Pakruojo kultūros centro choreografės Leokadijos Juodagalvienės šokėjų būrius – merginas ir mažųjų poras.
Šokio ritme merginos patapo gegutėmis... Sulėkė, suplasnojo, o renginio vedėja Z.Kapučinskienė tikrino ir žiūrovus: kas atsitiks, jei gegutė užkukuos lapams neišsprogus? Visi vagys pasikars, nebus ko vogti... Tarmiškai šaukė Jurgį Klovainių pagrindinės mokyklos dainorėliai.
Vėliau priglaudė „Naujapamūšio“ vaikų folkloro ansambliečiai ausis prie žemės, bene šventas Jurgis ant žirgo atšuoliuoja. Delnais kylančią žolelę paglostė, šiltą žemelę pabučiavo. Išgirdo lygumų krašto rugių kalbą - darbštūs Pakruojo rajono žemdirbiai - jau sėjos baruose. O atrakinta žemė visa savo esybe kėlėsi su Tomo Vavilovo armonikos traukiama melodija „sėdėjau aš daržely...“