Ministras pirmininkas, ketvirtadienį duodamas interviu Žinių radijui,
prilygino pavardes prekės ženklui ir asmens nuosavybei.
„Aš pritariu tiems lietuvių kalbos ekspertams, kurie sako, kad pavardė
yra žmogaus nuosavybė ir galima ją laikyti prekės ženklo analogu. Aišku,
apie žmogų negalima kalbėti kaip apie prekę, bet lygiai taip pat, kaip mes
nekalbame apie klausimą, kaip rašyti kokį nors tarptautinės firmos prekės
ženklą, jeigu jame yra vartojamos kokios nors raidės, kurių nėra Lietuvos
abėcėlėje, lygiai taip pat žmogus turi pilną teisę ginti šiuo požiūriu savo
nuosavybę“, - kalbėjo A.Kubilius.
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešint Lenkijos prezidentui Lechui
Kaczynskiui (Lechui Kačinskiui), Lietuvos vadovas Valdas Adamkus paragino
skubiai įteisinti lenkiškų pavardžių rašymą lenkiškais rašmenimis.
Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų
įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba. V.Adamkaus
teigimu, šiam klausimui išspręsti būtina gera politinė valia, o „pavardė yra
turtas, į kurį niekas negali kėsintis“. Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį
į L.Kaczynskio pastabą, kad Lenkijos lietuviams nekyla problemų rašyti
pavardes gimtąja kalba.
L.Kaczynskis savo ruožtu teigė, kad pavardės rašymas gimtąja kalba yra
„aiškus ir akivaizdus postulatas“. Pasak jo, šis klausimas turėtų būti
išspręstas tam, kad netektų gadinti dvišalių santykių.
Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas praėjusią savaitę inicijavo kreipimąsi
į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų dar kartą paaiškinta dėl nelietuviškų
pavardžių ir vardų rašybos. Seimas po pateikimo pritarė šiam siūlymui.
Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar „Lietuvos Respublikoje išduodamuose
asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galimas asmens vardo ir
pavardės rašymas valstybine kalba, greta nurodant nelietuvių tautybės asmenų
vardus ir pavardes kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis“.
1999 m. KT yra pripažinęs, kad 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
KT teigimu, jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai
ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne
lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės
kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų
įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.
Anot dabartinio kreipimosi autorių, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą,
tapus NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, galimybė lietuviškame
pase tam tikroms asmenų grupėms vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais
lotyniško pagrindo rašmenimis įgijo ypatingą reikšmę.