Vienas SST atitinka maždaug 3,85 lito. Tad skolinimosi teisės litais padidėja maždaug 151 mln. litų, iki daugiau nei 708 mln. litų.
Balandžio 14-ąją, Seime pristatydamas įstatymo projektą, finansų ministras Algirdas Šemeta pabrėžė, kad SST kvotos didinimas nėra susijęs su ketinimais skolintis iš TVF.
„Mūsų ekonomikos dalis pasaulinėje ekonomikoje tapo šiek tiek reikšmingesnė, ir tai turėtų atsispindėti kvotos dydyje“, - teigė A.Šemeta.
Ministrui pritarė ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Zigmantas Balčytis, tikindamas, kad kvotos padidinimas atneš naudos ateityje. „Nepaisant sunkmečio, negalime manipuliuoti tarptautiniu prestižu“, - akcentavo jis.
Siūlymą padidinti kvotą Lietuvai, kaip ir kitoms 50 šalių, maždaug prieš metus pasiūlė pats TVF. Pastarąjį kartą Lietuvos kvota TVF buvo keičiama 1999 m. - tuomet buvo padidinta 40,7 mln. SST.
A.Šemeta aiškina, kad kvotos padidinimas papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. Minėtai sumai bus išleisti litais nominuoti neapyvartiniai ir neprocentiniai pasižadėjimo lakštai. Toks įsipareigojimas esą nedidina valstybės skolos ir laikomas netiesioginiu finansiniu įsipareigojimu TVF.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, esant skolinimosi iš TVF poreikiui, turėdama didesnę kvotą valstybė taip pat turėtų didesnes skolinimosi iš TVF galimybes, t. y. galėtų pasiskolinti daugiau, nes TVF suteikiamos paskolos dydis priklauso nuo valstybės turimos kvotos TVF.