Seimas, priėmęs Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo
apmokėjimo įstatymo pataisas, sumažino jiems pareiginės algos
koeficientus.
Už tokias įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 86 Seimo
nariai, prieš buvo 2, susilaikė 24 parlamentarai.
Įsigaliojus naujam dokumentui, pavyzdžiui, Seimo pirmininko,
ministro pirmininko atlyginimo koeficientas sumažės nuo 25,8 iki
22,7, ministro - nuo 23,8 iki 20,94, Seimo nario - nuo 19,4 iki
17,07.
Tai reiškia, kad Seimo nario atlyginimas neatskaičius mokesčių mažėja nuo 9 iki 8 tūkstančių litų, parlamento vadovo - nuo 12 iki 10,7 tūkst. litų., ministro - nuo 11 iki 9,9 tūkst. litų.
Nuo 16,7 iki 14,7 turėtų sumažėti generalinio prokuroro
pareiginės algos koeficientas, nuo 12,9 iki 11,35 sumažės
generalinės prokuratūros prokurorų algų koeficientai.
Generalinės prokuratūros eilinis prokuroras vietoj 6,1 tūkst. litų nuo gegužės gaus 5,3 tūkst. litų.
Atsižvelgiant į pablogėjusią ekonominę ir finansinę šalies
situaciją, atlyginimai sumažinti laikinai, tai yra iki 2011 metų
sausio 1 dieną.
Susieti valstybinių įmonių
vadovų atlyginimus su Seimo narių pareiginiu atlyginimu siūlo Seimo
Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai
Vaidotas Bacevičius ir Rūta Rutkelytė. Jie parengė įstatymo
projektą, kuriuo būtų pakeista valstybės įmonių ir valstybės
kontroliuojamų akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių vadovaujančių
darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka.
Jį priėmus, vadovaujantį postą užimančio valstybinės įmonės
darbuotojo pareiginė alga negalėtų būti didesnė nei Seimo nario
pareiginė alga.
Šiame projekte taip pat numatyta, kad valstybės įmonių ar
valstybės kontroliuojamų bendrovių vadovų darbo užmokestį galės
sudaryti tik pareiginė alga ir vienkartinė (metinė) atlyginimo
dydžio premija. Anot įstatymo projekto iniciatorių, taip neliktų
galimybės prie pareiginės algos skirti priedus, kurie neretai
sudarydavo labai ženklią atlyginimo dalį ar net viršydavo
atlyginimą.
Seimo narės R.Rutkelytės nuomone, žmonės, neturėdami galimybės
rinktis, yra priversti už viešąją paslaugą mokėti primetamą didelę
kainą, todėl nepagrįstai dideli valstybės įmonių vadovų atlyginimai
kelia visuomenės pasipiktinimą bei menkina tautos pasitikėjimą
valstybės institucijomis.
„Ypač svarbu ir tai, kad, priėmus šias
pataisas, vadovų atlyginimai taptų viešai prieinama informacija,
nes šiandien tiksliai sužinoti, koks yra vienos ar kitos valstybės
įmonės vadovo atlyginimas, praktiškai neįmanoma", - pastebėjo Seimo
narė.
Projekto autorių nuomone, sunkmečio sąlygomis, be abejonės,
visų pirma su visuomene turi solidarizuotis Seimo nariai, tačiau
valstybės įmonių vadovai taip pat neturėtų likti nuošalyje.
„Šiandien galiojanti vadovaujančių asmenų atlyginimų nustatymo
tvarka minėtose įmonėse neatitinka valstybės ekonominio sunkmečio
realybės bei sukuria palankias sąlygas piktnaudžiauti - įmonės,
siekdamos suformuoti nustatytą darbo užmokesčio fondą, nepagrįstai
didina savo teikiamų paslaugų ar prekių įkainius, kas tiesiogiai
daro įtaką visuomenės gerovei bei makroekonominius procesams. Šiuo
metu atlyginimai skaičiuojami atsižvelgiant į įmonių pardavimo ir
paslaugų apimtis, darbuotojų skaičių bei kitus rodiklius. Šią
ydingą tvarką būtina pakeisti", - teigė vienas projekto iniciatorių
V.Bacevičius.
Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad teikiamas projektas nelies
savivaldybių įmonių ar savivaldybių kontroliuojamų bendrovių vadovų
darbo užmokesčio reguliavimo, kadangi tai yra pačių savivaldybių
konstitucinė prievolė. Tačiau, anot Seimo narių, tai neatleidžia
savivaldybių nuo iniciatyvos spręsti šį klausimą.