Štai restauruotoje ir tik praėjusių metų rudenį atidarytoje Kražių kolegijoje, kurią dar XVII a. įkūrė tikėjimo tiesų mokyti čia atvykę jėzuitai, atidarytas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras. Centrui iškeltas uždavinys – puoselėti dvasinį ir kultūrinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldą ir pristatyti Lietuvos kultūrą Europoje.
Per miestelį tekančios Kražantės upės dešiniajame krante stovi Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, garsi ne tik ją nuo Rusijos caro valdžios pasiųstų kazokų gynusiųjų ir žuvusiųjų tikinčiųjų auka. Iki tol joje seselės benediktinės šimtmečius puoselėjo grigalinio choralo giedojimo ir lotyniškosios Romos liturgijos tradiciją.
Siekdami, kad ši Kražių bei visos Katalikų Bažnyčios nekintanti tradicija būtų gerbiama ir perduodama be jokio išskydimo ar falsifikavimo, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto inicijuoto edukacinio projekto „Ad Fontes“ rengėjai jau keletą vasarų iš eilės į Žemaitijos miestelį sėkmingai sušaukia vis daugiau Romos liturgijos tradiciją pasiryžusių puoselėti žmonių.
Dauguma jų - į tikrumo šaltinio paieškas patraukęs jaunimas. Kiekvienais metais „Ad Fontes“ studijų savaitės dalyviai giesme dalyvauja lotyniškoje Romos liturgijoje, studijuoja Bažnyčios tradiciją, teologinę ir filosofinę mintį.
Pastarųjų studijų tikslas - skatinti giedantįjį gilinti tikėjimo supratimą, giedojimo tarnystės sąmoningumą. Filosofiniai užsiėmimai įkvepia tiesoiešką, proto guvumą bei įsiklausymą; tuo tarpu teologiniai – tikėjimo paslapčių pažinimą. Visą tai sudaro protingo tikėjimo vienovę, kurią geriausiai apibūdina Šv. Augustino ištara - „tikiu, kad suprasčiau, ir suprantu, kad geriau tikėčiau“.
„Ad Fontes“ - lotyniškas posakis, kurio lietuviškas vertimas skamba kaip šaltinių link. Būtent tų šaltinių, kurių kaip atgaivos ieško žmogus, bėgdamas nuo sielą blaškančio šiuolaikybės triukšmo. Šaltinių, kurie teikia dvasinį tvirtumą ir augimą. Šaltinių, kurių pradžia yra „Jėzus Kristus - dieviškumo versmė“. Juk sukurtas pagal Dievo „paveikslą ir panašumą“ (Pr 1, 26), visa savo prigimtimi žmogus trokšta atsigręžti į savo kilmę ir pažinti savo kilnumą.
Į gamtos ar kaimo prieglobstį nuo kasdienybės vargų pasitraukdamas žmogus, trokšta ne tik akį rėžiančiais peizažais ar ausis glamonėjančiomis melodijomis gerėtis, bet prašyti ir patirti „širdies akis“ (Ef 1, 18) atveriančios dieviškosios šviesos malonę, kurios „teikiamas tikrumas yra didesnis negu tas, kurį duoda prigimto proto šviesa“ (KBK 157). Šis tikrumas savo kilnumu tampa ir tvirtu pagrindu, įgalinančiu gyventi viltimi ir tvirtai žengti akmenuotu kasdienybės keliu.
Šių metų rugpjūčio 2 -9 dienomis Kražiuose vyks jau aštuntoji „Ad Fontes“ studijų savaitė. Džiaugiuosi man dovanota galimybe pirmą kartą tapti jos dalyviu. Taip pat džiugina ir atgimstančio Kražių miestelio faktas.
Keistas sutapimas, tačiau kartu, iš lėto, bet tvirtai judame „Ad Fontes“ – šaltinių link. Kražiai –kultūrinio centro atkūrimo, aš – savęs ir savo kilmės pažinimo link. Kilmės ir įprastine prasme, mat viešnagės Kražiuose metu prisiminiau, jog mano tėvas ir dalis giminaičių gimę būtent šio Žemaitijos miestelio apylinkėse.
Persisotinęs prėsku trumpalaikių kasdienybės pažadų valgiu, žmogus ieško tikrumo šaltinio, kurio vandeniu būtų pagirdyta ir atgaivinta kasdienybės niekais marinta siela. „Kaip ištroškusi elnė trokšta vandens šaltinių, taip ir mano siela tavęs ilgisi, Dieve“ (Ps 41, 2).