Tai šalies vadovas ketvirtadienį sakė verslo forume Helsinkyje,
pradėdamas valstybinį vizitą Suomijoje.
„Dabartinis ekonomikos nuosmukis, kuris jau veikia ir Baltijos šalis, ir
Šiaurės valstybes, yra tik persitvarkymo bei savo veiksmų peržiūrėjimo, ir,
noriu pabrėžti, paspartinimo laikotarpis“, - sakė V.Adamkus, kurio kalbą BNS
perdavė prezidento spaudos tarnyba.
Šalies vadovo teigimu, sunkmetis privertė peržiūrėti neefektyvų valdymą,
mažinti biurokratizmą, numatyti konkrečias verslo skatinimo priemones.
Kita vertus, V.Adamkus pripažino, kad vien nacionalinių priemonių gali
nepakakti, todėl labai svarbi yra bendra Europos Sąjungos (ES) pozicija.
„Vien tik nacionalinių priemonių gali nepakakti, todėl labai svarbu ES
šalių solidarumas, vieningos ES rinkos stiprinimas ir tarpusavio pagalba,“ -
teigė V.Adamkus.
Kalboje prezidentas taip pat pabrėžė ryšių energetikoje svarbą ir
išreiškė viltį, kad įgyvendinus Baltijos energetikos rinkos sujungimo planą
bus sudarytos geriausios sąlygos energetiniam saugumui ir vartotojų
pasirinkimui. Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos jūra yra unikali jūrinė ekosistema, kurioje, palyginus su kitomis pasaulio jūromis, dėl specifinių ekologinių sąlygų esama labai nedaug gyvūnijos ir augalijos rūšių, tačiau šios populiacijos yra genetiškai unikalios.
Šalies vadovo teigimu, Baltijos jūrai, kuri priskiriama pačioms pažeidžiamiausioms pasaulio jūroms, didžiuliai pramonės projektai gali padaryti nepataisomos žalos.
„Reikia tokio dialogo, kuris atitiktų ES principus - skaidrumą, solidarumą, efektyvumą ir, svarbiausia, griežtus aplinkosaugos reikalavimus, įtvirtintus ne tik ESPOO konvencijoje, bet ir Europos Sąjungos direktyvose, kurios leido sukurti saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000," - apie ES ir Rusijos energetinį dialogą kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas informavo, kad Lietuvoje tebevyksta viešieji Šiaurės dujotiekio Nord Stream pateiktos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos svarstymai.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos mokslininkams ir visuomenei nerimą kelia dujotiekio trasoje susikaupusi milžiniška kenksmingųjų teršalų koncentracija, taip pat dujotiekio tiesimo darbai, kurie sukels dugno nuosėdas ir kartu sudarys įvairių kenksmingų kancerogeninių junginių, pasklisiančių kur kas plačiau nei parodo pateikta dujotakio statybos ataskaita.
Lietuvos vadovas apgailestavo, kad Šiaurės dujotiekio projektas de facto jau padalijo aplink Baltiją esančias šalis.
„Tikiu, kad ne tik kai kurių Baltijos šalių vyriausybės turi tarti žodį. Itin svarbu, kad į šį procesą įsitrauktų ir nevyriausybinės organizacijos, mokslininkai, tarptautinės organizacijos, tokios kaip HELCOM‘as, ir skaidriai, itin atsakingai įvertintų galimas pasekmes," - teigė šalies vadovas.
Prezidentas priminė pastarosiomis dienomis nuskambėjusį Latvijos prezidento siūlymą dujotiekį Nord Stream tiesti sausuma.
Šalies vadovas pabrėžė, kad tai leidžia tikėtis Baltijos jūros šalių vienybės kovojant prieš pavojų aplinkai keliančią dujotiekio trasą. Pasak V.Adamkaus, Lietuva siūlė ir siūlo svarstyti alternatyvius projektus sausuma, tokius kaip Gintarinis dujotiekis, kurie būtų mažiau pavojingi ir labiau solidarūs.
„Mes pasirengę vesti Europos dialogą. Tikiu, kad galime rasti mums reikalingus sprendimus, ar tai būtų alternatyvūs energijos ištekliai, kurie Europoje vis populiarėja, ar alternatyvūs dujų ir naftos tiekimo maršrutai", - sakė Lietuvos prezidentas.
Helsinkyje viešintis V.Adamkus ketvirtadienį susitiko su Suomijos
prezidente Tarja Halonen ir premjeru Mattiu Vanhanenu.