Taline vykstančiame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime
dalyvaujanti R.Juknevičienė BNS penktadienį sakė, jog šiuo metu sunku
pasakyti, kaip tai pavyks.
„Tai yra ilgalaikis dalykas, nes reikia įveikti daug įvairių
psichologinių, kultūrinių, teisinių kliūčių. Bet labai svarbu, jog buvo
deklaruota politinė valia. Galbūt reikia imti pavyzdį iš Šiaurės šalių,
kurios nuėjo šį ilgą ir nelengvą kelią. Tai nėra lengvas dalykas, šalies
viduj sunku susitarti dėl tam tikrų prioritetų, o tarp trijų valstybių - tuo
labiau. Bet kito kelio nėra ir mes turime bandyti harmonizuoti šitą
planavimą, sinchronizuoti biudžeto skyrimus“, - kalbėjo KAM vadovė.
Anot jos, tartis dėl galimo konkretaus šių siekių įgyvendinimo pavesta
Baltijos šalių gynybos ministerijų ginkluotės direktoriams, besirenkantiems
į reguliarius susitikimus.
„Buvo duotas įpareigojimas, žinia, kad būtina peržiūrėti mūsų teisinę
bazę, ar ji yra pakankamai sutampanti, ar tarp skirtingų valstybių nėra
kokių nors prieštaravimų. Nuo to reikia pradėti, toks signalas buvo
pasiųstas“, - sakė R.Juknevičienė.
Ji sakė norinti tikėti, kad ši politinė valia pavirs konkrečiais
rezultatais - bendrai vykdomais Baltijos šalių kariniais įsigijimais. Bendri
pirkimai, jos teigimu, galėtų apimti „dalį, kurį susijusi su oro erdve ir
ypač brangiais įsigijimais“.
„Norėčiau tikėti, kad taip gali būti. Yra sričių, kur atskyrimas išliks.
Čia jau yra ekspertų lygmuo, kariuomenių vadai turėtų pateikti savo matymą,
o po to politinis lygmuo galės peržvelgti prioritetus. Bet čia tolimesnės
perspektyvos klausimas, nes šiandien nė viena valstybė negali pasakyti, kada
bus pabaiga visų sunkumų. Nors žinoma, daug ką galima pradėti daryti jau
dabar, nes vien pirkimų planavimas trunka po keletą metų“, - svarstė
ministrė.
Po susitikimo pasirašytame bendrame komunikate, pasak jos, sutarta siekti
dabartinių trišalių karinių prioritetų išsaugojimo ekonominio sunkmečio
sąlygomis.
„Diskusijos vyko supratimo atmosferoje. Vienas pagrindinių dalykų, kuris
komunikate yra pažymėtas, tai prioritetų išsaugojimas sunkmečio sąlygomis ir
gynybos biudžetų mažėjimo aplinkybėmis. Visos trys valstybės, komunikate tai
atsispindi, teigia, kad išlaiko savo įsipareigojimą įveikus krizę gynybos
biudžetui siekti 2 proc. nuo bendro vidaus produkto. Bet kalbėta buvo ir
apie tai, kad ateinama prie tam tikros raudonos linijos kai gynybos
sistemoms gali tekti peržiūrėti savo funkcijas, nes mažinimas turi turėti
ribas“, - pasakojo R.Juknevičienė.
KAM vadovė pažymėjo, jog Lietuvai buvo svarbu iš latvių ir estų išgirsti,
kad jie laikė, laiko ir laikys prioritetu bendro Baltijos šalių bataliono
budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose 2010 metų pirmąjį pusmetį.