Vienus gydytojus valdžia baksnoja eiti nemokamų atostogų. Kitiems įveda
ligonių „limitą“. Galima priimti 14 pacientų, bet leidžia tik 12.
Susidaro eilės. Liga nukeliama į ateitį.
Ką reiškia nukelti ligą į ateitį? Gydytojui reikės mažiau mokėti, trina
rankas valdžia. Humanistas sakytų: ligonis sąmoningai pasmerkiamas
ilgesnei kančiai, kad valdžia lengviau suvestų galą su galu.
„Baikime tuos juokus ir tuščius oponavimus“, - atkirstų premjeras A.Kubilius.
XXI amžius, Europos Sąjunga. J.Stalino gulagų metodas - „liaudies
priešas“ palauks. Kūrybiškai pritaikomas.
Nepastebėjote - krikščionys demokratai (konservatoriai jau išnyko)
nebekalba apie krikščioniškas vertybes. Išskyrus vieną vienintelį,
šiurpųjį, tik niekieno natūroje nematytą „Gender Loops“ atvejį.
Gal specialiai tam ir sugalvotą.
Sakoma, kad nusikaltėlių išradingumas žengia per žingsnį priekyje policijos
galimybių. Mūsų valdžia kaip telefoninis sukčius. Štai ir sumetė planą - už
pirmas tris ligos dienas „Sodra“ ligoniui nebemokės.
Valdžios „četviorkos“ požiūriu, kaip ir stalininių „trojkų“ požiūriu,
krizei gilėjant, vienintelė teisingos valdžios priemonė kovoje su
ligonių ir gydytojų sabotažu yra įstatymu įtvirtinta ligonio kaltumo
prezumpcija. Visi, kurie nuo šiol susirgs, tris dienas bus kalti.
Visi iki vieno. Ir tas, kurį partrenkė girto vairuotojo automobilis.
Ir ta, kuriai banditas gatvėje plėšdamas rankinę, galvą sudaužė. Ir
tas, kurį naktį ištiko insultas ar trenkė infarktas. Mąstant, kaip
sumažėjus algai ir kreditą grąžinti, ir vaikus išmaitinti.
Seimas jau svarsto įstatymo pataisas. Jos leis „Sodrai“ mažiau išmokėti
ligos pašalpų. „Sodra“ ligoniui mokės tik nuo šeštos ligos dienos. Kaip gražu.
Tik neklauskite valdžios, už ką „Sodrai“ trečdalį žmogaus algos dydžio
sumą moka darbdavys. Supyks. Liaudies priešu ar FSB agentu paskelbs.
Matėte ekrane A.Kubilių, R.Dagį, A.Šemetą, G.Steponavičių. Mūriniai
veidai. Jūsų ir mūsų niekingos retorikos įžeisti šventieji.
Taip, žinoma, pinigų kiekis mažėja, defliacija keičia infliaciją. Vien
šįmet darbo neteko daugiau kaip 60 tūkst. žmonių. Mokėtojų mažėja,
išlaikytinių daugėja. Valdžiai - ne pyragai. Tačiau tas valdžios pamėgtas
prokuroriškas stalininių „trojkų“ tonas disonuoja net ir su tokia niūria tikrove.
Kodėl vieni - visi sergantieji - yra iš anksto 100 proc. kalti dėl
„Sodros“ vargų, o kiti - be diskusijų - ir toliau gali gauti tokio pat
dydžio išmokas, kaip iki krizės?
Juk sergantieji - tai tie, kurie dar dirba arba ką tik dar dirbo.
Taigi bitutės, kurios tai pačiai „Sodrai“ neša medų. Mažiau, bet neša.
Kodėl jos visos - potencialūs nusikaltėliai? Tik todėl, kad pensininkų
armija - didesnė, o jos valdžia, ypač prieš rinkimus, bijo paniškai?
Pagaliau, o ar yra skirtumas - fiktyvus ligonlapis ar teisėta bedarbio
pašalpa? Ach, taip, bedarbio pašalpa – daug mažesnė.
Įrašas amžinatilsį poeto S.Gedos dienorašty apie tris politikų rūšis:
1) tie, kur gerai įvaldę neolingvistinį žargoną, 2) tie, kur nesuvokia,
ką šneka, 3) tie, kur nesuvokia, kad nesuvokia, ką šneka.
Pikta valdžia dar būtų pusė bėdos. Įpratom, kitokios ir neturėjome.
Blogiau, kad pikta valdžia lygi neprotingai valdžiai. Dažniausiai.
Mušti vienu metu ir pacientus, ir gydytojus, ir darbdavius - lygiai
taip pat kvaila, kaip ir pradėti karą keliais frontais. Kokia prasmė
mokėti milžiniškus mokesčius, skirtus sveikatos apsaugai, jei vis tiek
jais nelaimės valandą tavo darbuotojas negali pasinaudoti?
Vaizdžiai kalbant, jei bent keli milijonai litų iš tų 38 milijonų,
kuriuos šįmet jau teko išleisti papildomoms ligos išmokoms, būtų skirti
gydytojams, jeigu valdžia su medikais būtų žmoniškai bandžiusi tartis
dėl užkardų fiktyviems ligonlapiams, nebūtų tos ligos išmokų problemos.
Nesitarė. Ji niekada nesitaria. Tik beapeliaciniu tonu liepė sumažinti
gydytojų galimybes užsidirbti, o ligonių - galimybes pagyti greičiau.
Rezultatas - minus 38 mln. litų, nuėję fiktyviam sirgimui apmokėti.
Lygiai tą patį galima pasakyti apie taupymą mažinant biudžeto
asignavimus visiems po 15 procentų, po to dar po tiek pat ar panašiai.
Tai - biurokratijos logika. Biurokratija išliks gaji, net ir 90 proc.
pajamų iš jos atėmus.
Tačiau naudodama liniuotės principą, valdžia galiausiai sužlugdys viską,
pradedant kultūra bei švietimu ir baigiant sveikatos apsauga ar ta pačia
„Sodra“. Todėl, kad nuo tam tikros ribos realiame darbe nebeįmanoma
atlikti funkcijų. Sistema subyra.
Toks įspūdis, kad iš Vyriausybės varpinės žvelgiant Lietuva su jos
sistemomis atrodo lyg tobulai plokščia lenta – reljefas be mažiausios
įdubos ar kalvelės.
Padalijai kvadratais, nuėmei su mokesčiais po 15 proc. dirvožemio. Nėra
rezultatų? Po kelių mėnesių visiems lygiai taip pat po lygiai tiek pat
nubraukei asignavimų. Jeigu koks niekšas burba, kad kai kur dirvožemio
išvis nebūna, tik smėlis paviršiuje boluoja, rėžk, kad čia netinkama
opozicijos retorika, ir tiek žinių.
Kita vertus, o ko norėti, jei daugumai piliečių iš jų varpinių valstybė
lygiai tokia pat plokščia, kaip ir valdžiai, atrodo? Kokie esam, tokius
ir išrenkam, o pamatę, kokius išrinkom, tik dar piktesni ant viso
pasaulio pasidarom. Triguba plokštuma.
Kam skambina varpai? Visiems – vis arčiau ir arčiau - Lietuvoje skambina
varpai. Idealia plokštuma garsas sklinda be kliūčių.