Tai numatančią Pilietybės įstatymo pataisą ketina siūlyti šią savaitę
Vilniuje posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija.
Komisijos pirmininkas Paulius Saudargas penktadienį per spaudos
konferenciją pranešė, kad komisija priėmė rezoliuciją, kad „naujasis
Pilietybės įstatymas yra tobulesnis už galiojantį įstatymą, tačiau Seimui
siūloma papildyti įstatymo projektą, numatant atvejį Lietuvos piliečiui būti
ir kitos valstybės piliečiu, jeigu jis yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos ne
tik iki 1990 m. kovo 11 d., bet ir po 1990 m. kovo 11 d. ir yra įgijęs kitos
valstybės pilietybę“.
„Tikimės, kad tai nebus dar viena konstitucinė aklavietė. Jeigu galime
išvykusiesiems po 1940 m. iki 1990 m. numatyti galimybę išsaugoti Lietuvos
pilietybę kaip atskirą atvejį, kodėl negalime atskiro atvejo numatyti ir po
1990 m. išvykusiesiems“, - svarstė parlamentaras.
Anot JAV lietuvės Dalios Puškorienės, naujajai emigrantų kartai kaip
niekam kitam svarbu turėti lietuviškus pasus.
„Amerikoje yra daug atvažiavusiųjų iš Lietuvos po 1990 m., kurie tikrai
palaiko labai tamprius ryšius su tėvyne. Čia turi gimines, vaikai atvažiuoja
vasarą gyventi ir, jeigu jie pasiliks Amerikoje ir nori įgyti JAV pilietybę,
ir jie, ir jų vaikai turi atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tai tikrai
diskriminuojama grupė lietuvių, kurie Lietuvai turėtų būti ypač svarbūs.
Jeigu kas grįš į Lietuvą gyventi, dirbti, prisidėti prie Lietuvos gerovės,
tai yra ši grupė asmenų. Mums labai graudu, kad ši grupė išskirta iš
įstatymo“, - kalbėjo D.Puškorienė.
Belgijos lietuvių bendruomenės atstovė Aurelija Norienė teigė, kad ypač
Europoje daug naujosios kartos emigrantų, kurie taip pat nori išlaikyti ne
tik emocinius ryšius su tėvyne.
„Lietuvos pilietybė - ne tik moralinis ryšis su tėvyne. Mes išvažiavome
būdami lietuviai, norime pasilikti lietuviais. Nenorėtume, kad kitos šalies
pilietybės įgijimas būtų laikomas kažkokiu nusikaltimu, dėl kurio būtų
atimama Lietuvos pilietybė“, - sakė ji.
A.Norienės teigimu, daugelyje Europos šalių pripažįstama dviguba
pilietybė. „Šalys, kurių pilietybę turime, nereikalauja, kad atsisakytume
Lietuvos pilietybės“, - pabrėžė ji.
P.Saudargas sakė žinąs, kad prezidento Valdo Adamkaus sudaryta darbo
grupė, rengusi Pilietybės įstatymo pataisas, yra įsitikinusi, kad toks
dvigubos pilietybės atvejų išplėtimas prieštarauja Konstitucijai. Todėl jis
vylėsi, kad jeigu Seimas pritars jų pataisai, ją pasirašys jau naujasis
valstybės vadovas.
Konstitucijoje sakoma, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus,
niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
P.Saudargo ir komisijos nuomone, pilietybės išsaugojimas naujajai
emigrantų kartai dar galėtų tilpti į atskirų atvejų kategoriją.
Seimas po pateikimo yra pritaręs prezidento sudarytos darbo grupės
parengtam Pilietybės įstatymui.
Naujoji redakcija dvigubą pilietybę išsaugo nuo 1919 metų sausio 9 dienos
iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų
palikuonims.
Tuo metu po 1990-ųjų pasitraukusieji dvigubos pilietybės turėti negalės,
ji galės būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams, kaip ir šiuo
metu.
„Visi tie asmenys, kurie išvyko iki 1990 metų, kurie buvo ištremti, jų
pasitraukimas yra pateisinamas susiklosčiusiomis istorinėmis ir kitomis
aplinkybėmis, ir konstituciškai yra pateisinama, kad tie žmonės pasitraukė.
Tačiau tie, kurie išvyko iš nepriklausomos valstybės, jų gyvybei negrėsė
pavojus, ir darbo grupė manė, kad tai yra esminė takoskyra tarp tų žmonių“,
- minėtą nuostatą argumentavo prezidento patarėja Aušra Rauličkytė.
Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų
birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir
proanūkiams.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti
dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui,
susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus
įgydami antrą pilietybę.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį
Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos
pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius
įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat pabrėžta, kad norint liberalizuoti dvigubos
pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik
referendumu.