Archyvų specialistams siūloma iki gegužės 10 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybės valdymo tobulinimo komisijai pateikti konkrečius siūlymus dėl archyvų sistemos pertvarkos. Iki birželio 1 dienos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete siūloma surengti apskritojo stalo diskusiją dėl archyvų sistemos pertvarkos.
Ypač didelio Seimo pasipriešinimo yra sulaukęs sprendimas pertvarkyti Lietuvos literatūros ir meno archyvą. Prieš kurį laiką Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas savo posėdyje pabrėžė, kad Lietuvos literatūros ir meno archyvas yra unikali kultūros įstaiga, dėl ilgamečio įdirbio pelniusi kultūros ir meno žmonių pasitikėjimą ir todėl turinti galimybę kaupti unikalius asmeninius Lietuvos meno kūrėjų dokumentus. Dėl to jis nepritaria, kad archyvas būtų likviduotas ir prijungtas prie Centrinio valstybės archyvo.
Komitetas siūlė baigus pastato Mindaugo g. 8 remontą Lietuvos literatūros ir meno archyvą sugrąžinti į šį pastatą, kuriame archyvas veikė iki šiol.
Pagal Saulėlydžio komisijos siūlymą numatoma centralizuoti valstybės archyvų sistemos valdymą - reorganizuoti Lietuvos archyvų departamentą ir jam pavaldžias įstaigas į Nacionalinę dokumentų ir archyvų tarnybą prie Teisingumo ministerijos. Jos struktūriniai padaliniai bus Lietuvos centrinis valstybės archyvas prie jo prijungiant Lietuvos valstybės naująjį archyvą, Lietuvos literatūros ir meno archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Numatoma, kad bus ne daugiau kaip penki apskrities archyvai bei Lietuvos ypatingasis archyvas.
Kartu keičiamas Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės statusas - iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Teisingumo ministerijos. Politikos formavimo šioje srityje funkcijos bus pavestos Teisingumo ministerijai.
Numatoma sumažinti ne mažiau kaip 10 proc. pareigybių nuo viso pareigybių skaičiaus, pirmiausiai mažinant bendrosios veiklos srities, užtikrinančios įstaigos vidaus administravimą, ir vadovų (įstaigos vadovo pavaduotojų ir įvairaus lygmens padalinių vadovų) pareigybių skaičių bei atitinkamai sumažinant skiriamus asignavimus.
Kad šie pasiūlymai būtų įgyvendinti Ministrų kabinetas pavedė Teisingumo ministerijai iki birželio 1 d. parengti ir pateikti Vyriausybei įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Šiais siūlymais, pasak Vyriausybės, siekiama tobulinti šios srities valdymą, atskiriant funkcijas, tai yra už politikos formavimą būtų atsakingas teisingumo ministras, o už politikos įgyvendinimą ir priežiūrą - ministerijai pavaldi institucija. Be to, būtų sutaupyta iki 1 mln. litų išlaidų.