Miškininkų delnuose - unikalus Liūnelis

Vėl galima teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

Plačialapės klumpaitės, raudonieji garbeniai, vienalapiai gedučiai, raudonosios, aukštosios, plačialapės, baltijinės gegūnės...

Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės nedideliame plote niekur kitur Lietuvoje nėra - tik prie Liūnelio.

Šis netoli Veisiejų tarp brandžių miškų pasislėpęs ežeras, jo apyežeris - saugomi valstybės, yra gamtos rezervatas.

Jį saugo ir prižiūri dvi valstybinės institucijos: Veisiejų regioninis parkas ir Veisiejų miškų urėdija.

Brandžiuose Rūdos miškuose išsitiesęs Liūnelis tarsi driežas šildosi saulės atokaitoje.

Uodegą įmerkęs į Giluišį, šis savąją - į Liubelį. Ežerų karoliai girioje.

Nuo Liūnelio tik per jo platumą atsitraukęs Šlavantėlis. Ant galų pagalės žemės liežuvį perriša upelis. Sala - tarp dviejų ežerų.

Joje meduotus kuokelius jau kelia raktažolės. Padėtum galvą šalia jų, užsimerktum - rojus žemėje. Bet Veisiejų girininkas Rolandas Čakas sako: dar per anksti atvažiavome. Reikėjo atvažiuoti vasarą.

Vasarą Liūnelis apsikloja vandens lelijų žiedais. Visas, ištisai. Lelijų nebūna, sako Rolandas, tik siaura vagele ties pačiu viduriu - ežeras seklus: giliausioje jo vietoje - du metrai.

Bet ne dėl lelijų Liūnelio ežeras paskelbtas valstybiniu gamtos rezervatu. Nors jos yra saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau vandens lelijų yra dar daug kur.

Liūnelis gamtos rezervatu paskelbtas dėl plačialapių klumpaičių. Šių ryškiais oranžiniais klumpelės formos žiedais žydinčių augalų Lietuvoje yra daugiau negu 30-yje vietų, bet tokia gausi jų populiacija tik prie Liūnelio.

Iš viso šioje nedidelėje, rodos, į delnus telpančioje saloje yra 12 Lietuvoje saugomų rūšių: gegūnės, garbeniai, gedučiai, plaurečiai, raitenytės...

Virš ežero lelijų orą kartais suvirpina karališkasis laumžirgis. Tai taip pat Raudonosios knygos herojus. Dėl jo (patelė kiaušinius deda į vandens augalų stiebus) ir menturdumblių (viena dumblių rūšių) sąžalynų į ežerą draudžiama įmerkti meškerę, nors lynai taip burbuliuoja, kad net girioje aidi.

Girios grožis - ne be žmogaus. Gali atrodyti paradoksaliai, tačiau, pasak girininko, unikalią Liūnelio augaliją daug metų gelbėjo jau amžinatilsį Rutkauskienės karvės.

Vietinė gyventoja užtverdavo jas saloje ir palikdavo.

Gyvuliai iki juodumo išgrauždavo žolę, aplenkdami neėdamas grožybes, išlaužydami krūmus ir šakas įleisdavo daugiau šviesos.

Dabar stepinės pievos pakraštyje ties pačia salos sąsmauka plikažiedžiai linlapiai baigia apaugti žolėmis ir krūmais.

Gamtosaugos specialistai nusprendė, kad į unikalių augalų gyvenimą labai atsargiai, tačiau reikia įsikišti žmogui.

Kaip tai daryti, skelbia prieš porą metų sukurtas ir tuomečio aplinkos ministro Arūno Kundroto patvirtintas Liūnelio gamtotvarkos planas.

Už jo įgyvendinimą atsakingos dvi valstybinės institucijos: Veisiejų regioninis prakas ir Veisiejų miškų urėdija.

Pernai Veisiejų miškų urėdija jau atliko kai kuriuos unikalių augalų gelbėjimo darbus.

„Iššienavome dalį nendrynų, iškirtome krūmų: į salą įleidome daugiau šviesos“, - rodo Veisiejų girininkas R.Čakas.

„Pernai Liūnelio priežiūrai užteko 7 tūkst. litų“, - priduria urėdijos vyriausiasis miškininkas Rimas Tumosa.

Tiek jų reikės ir šįmet.

Pinigus urėdija gauna iš ES paramos programos lėšų.

Pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Liūnelio ežero ir jo apyežerių bei Širvinto miško gamtotvarkos planui įgyvendinti numatyta skirti apie 70 tūkst. litų.

Šių pinigų ežero ir apyežerio reikiamam režimui palaikyti užteks iki 2013 metų.

Gamtosauga, gamtos pažinimo takų ir kitų rekreacinių objektų rengimas ir priežiūra Veisiejų miškų urėdijai - ne naujiena. Šį darbą ji dirba nuo 1957-ųjų.

Pirmojo gamtos pažinimo tako autorius - Kapčiamiesčio girininkas, nūnai vadinamas urėdijos metraštininku - atstovas ryšiams su visuomene Vytautas Stasevičius. Kas nėjo šiuo taku, tas nežino Veimuto pušies ir dar daug ko, pavyzdžiui, paukščių salos.

Dabar urėdijos miškuose yra 3 pažintiniai takai. Tai - Krosnos ir Seirijų girininkijose jojimo žirgais ir Veisiejuose, prie urėdijos pastato, - skulptūrų parkas „Vaikystės prisiminimas“.

Dar du takai yra specializuoti. Tai - Kapčiamiesčio miškininkų ir Seirijų Trako miško pažinimo. Pastarasis - su bekočio ąžuolo augaviete. Ji - vienintelė Lietuvoje.

Urėdijos miškuose įrengtos 74 atokvėpio vietos, 22 poilsiavietės. Viena jų pritaikyta žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

Puoselėti gamtos vertybes Veisiejų urėdiją verčia tai, kad jos administruojamoje teritorijoje yra du - Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai, jos miškai ribojasi su Žuvinto biosferos rezervatu.

Urėdijos teritorijoje yra 5 gamtiniai rezervatai, 6 kraštovaizdžio, 2 hidrografiniai, 1 geomorfologinis, 1 botaninis, 2 zoologiniai, 2 botaniniai zoologiniai draustiniai. Jos miškuose tyvuliuoja daugiau nei 100 ežerų. Tai viena gražiausių urėdijų šalyje.

* Šalies valstybiniuose miškuose įrengta 2119 aplinkosaugos ir rekreacijos objektų (65 pažintiniai takai, 1097 atokvėpio vietos, 79 apžvalgos aikštelės).

* 79 pažintiniai takai, 56 pažintinio turizmo trasos, 69 apžvalgos aikštelės, 354 apsistojimo vietos (stovyklavietės, poilsiavietės, atokvėpio vietos) įrengtos šalies saugomose teritorijose.

* 2008 m. valstybiniuose parkuose ir rezervatuose įrengta dar 12 pažintinių ir kitų takų, 5 turistinės trasos, 9 privažiavimai prie lankomų objektų, 1 stovyklavietė, 7 poilsiavietės, 44 atokvėpio vietos, 15 apžvalgos aikštelių.

* 2005-2008 m. saugomoms teritorijoms planuoti ir tvarkyti panaudota daugiau nei 37 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų paramos (75 proc.) ir valstybės biudžeto lėšų (25 proc.).

* Šalies miškų urėdijos rekreaciniams objektams įrengti ir prižiūrėti kasmet skirdavo po 4 mln. Lt savo uždirbtų lėšų.

* 2007-2013 m. ES paramos galės siekti ne tik privačių miškų savininkai, bet ir valstybinių miškų valdytojai.

* Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma - iki 345 280 litų.

* Pamiškėms formuoti, miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams, numatytiems gamtotvarkos planuose, medynų papildymui ornitochoriniais medžiais ir krūmais, iki 300 kv. m ploto kūdroms įrengti ir atnaujinti, laikinoms priemonėms miško keliams per ekologiškai jautrias zonas uždaryti.

* Viešo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros objektams įrengti ir gerinti (rekreaciniai takai, lieptai, laipteliai, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės, stovyklavietės, pavėsinės, suolai, stalai, laužavietės, šiukšlių dėžės, lauko tualetai, užtvarai, informaciniai stendai, žemėlapiai, rodyklės, ženklai).

* Rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbams, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo rezervatiniuose (I grupės) ir ekosistemų apsaugos (II A grupės) miškuose darbams.

* Miškotvarkos projektui ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti (iki 10 proc. visų kitų tinkamų finansuoti išlaidų).

* Paramos gavėjai gali būti miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai.

* Jie turi pateikti miško valdos, kuriai prašoma paramos, nuosavybės arba valdymo teisę patvirtinantį dokumentą ir miškotvarkos projektą.

* Būtina pateikti techninius projektus ir kitus reikalingus dokumentus.

* Būtina užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį: turimas lėšas, skolintas lėšas, paramos lėšas, taip pat iš veiklos gautas lėšas.

* Negavusiam paramos miškų sektoriuje privataus miško savininkui teikiamas prioritetas.

* Paraiškas galima teikti iki birželio 12 d.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.