Šiuo metu Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus nagrinėjančiame
Strasbūro teisme yra apie 400 bylų prieš Lietuvą. Daugiau nei pusėje iš jų
keliamas klausimas dėl per ilgo teismo proceso.
EŽTT teisėja Danutė Jočienė teigia, kad Lietuva turėtų imtis priemonių
spręsti šią problemą.
„Proceso ilgumas yra didelė lietuviškų bylų problema. Mano nuomone,
valstybė, Vyriausybė turi imtis konkrečių priemonių vidaus teisėje, įkurti
tam tikrą mechanizmą, kad šis klausimas galėtų būti išspręstas valstybės
viduje“, - BNS sakė D.Jočienė.
Teisėjos teigimu, EŽTT yra atmetęs Lietuvos argumentus, kad Civilinio
kodekso nuostatų pakanka efektyviai spręsti proceso ilgumo klausimus.
D.Jočienės kolega Strasbūro teisme, sekcijos vicepirmininkas teisėjas
Ireneu Cabral Barreto (Ireno Kabralis Baretas) teigia, kad kitose Europos
šalyse Lietuvoje kylančios problemos jau yra išspręstos.
„Ši problema yra daugiau ar mažiau išspręsta kitose šalyse, pavyzdžiui,
Prancūzijoje ar Portugalijoje, kurios įvedė specialias priemones vidaus
teisėje. Ispanijoje yra speciali komisija, kurioje yra po vieną atstovą iš
Vyriausybės, advokatų ir pilietinės visuomenės. Jie analizuoja bylas ir
siūlo sprendimą“, - BNS sakė Lietuvoje viešintis I.C.Barreto.
Į EŽTT gyventojai gali kreiptis tik po to, kai išnaudoja visas teisines
gynybos priemones savo šalyje, todėl efektyvus kompensacijos mechanizmas,
tikėtina, sumažintų Lietuvos pralaimimų bylų skaičių. Anot D.Jočienės,
sprendimų būdų yra įvairių - pavyzdžiui, suteikti kompetenciją kuriam nors
konkrečiam teismui nagrinėti tokios kategorijos bylas ar tobulinti
įstatymus.
D.Jočienė, BNS komentuodama „lietuviškų“ bylų pobūdį, teigė, kad jos
pastaraisiais metais labiau sudėtingos.
„Lietuviškos bylos labai sudėtingėja. Pirmosios bylos buvo susijusios su
teise į teismą ir teise į teismines garantijas, tačiau šiuo metu turime
nemažai bylų, kur keliami teisės į gyvybę klausimai, kankinimo draudimo
aspektai, saviraiškos laisvė santykyje su privataus gyvenimo apsauga ir
panašiai“, - sakė D.Jočienė.
Iš viso EŽTT šiuo metu nagrinėjimo laukia per 90 tūkst. bylų. Teisininkai
pripažįsta, kad bylų srautą sumažina individualaus konstitucinio skundo
institutas, leidžiantis gyventojams, nepatenkintiems teismų sprendimais,
kelti klausimus dėl konstitucinių teisių pažeidimo Konstituciniame Teisme.
Lietuvoje individualaus konstitucinio skundo įvedimas dėl finansinių
problemų yra įstrigęs.
„Mūsų sistemai Strasbūre geriau, jeigu turite individualų konstitucinį
skundą. Jeigu pažiūrėsite į Vokietiją ir Ispaniją, kur jis yra, matome, kad
iš ten santykinai ateina mažiau skundų. Bet tai nuspręsti turite jūs patys“,
- sakė I.C.Barreto.
Dabar prognozuojama, kad individualaus skundo Konstituciniam Teismui
institutas, Seimui sumažinus Konstitucinio Teismo finansavimą, Lietuvoje
gali atsirasti ne anksčiau nei 2011 metais.