Ar A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė su nekompetentingais ministrais nebus patekusi į biurokratijos, apie kurios saulėlydį jau net nebekalbama, spąstus? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su politologu Mindaugu Jurkynu.
- Išrinktoji prezidentė paskelbė nuosprendį brangiausiam šios valdžios kūdikiui – naktinei mokesčių reformai. D.Grybauskaitė sako, kad ši reforma buvo suvelta, ir nurodė Vyriausybei ant jos stalo pakloti padėtį ištaisysiančius įstatymus. Nebus birželį numatyto eilinio biudžeto apkarpymo. Kaip tai suprasti?
- Kad ir kokio storumo būtų politikų oda, jie anksčiau ar vėliau visuomet sureaguoja į du dalykus – realią ūkio padėtį ir visuomenės nuomonę. Kokia ta reakcija – kitas klausimas, tačiau tai, kad politikai dabar mėgina kažkaip reaguoti, – akivaizdu.
Ekonomika sminga žemyn.
Ačiū Dievui ir dar nežinia kam tik už tai, kad kol kas Lietuvos ekonomika smunka lėčiausiai iš Baltijos valstybių.
Jau sausį prie Seimo matėme, kokią ribą pasiekė dalies visuomenės nepasitenkinimas šia valdžia. Tiesa, vėliau pagrindinėms valdančiosioms partijoms ir politikams lyg ir pavyko stabilizuoti savo reitingus, tačiau pastaruoju metu jie vėl ėmė nuosekliai smukti.
Tad nenuostabu, kad ir valdančiosios daugumos atstovai, ir juos remianti išrinktoji prezidentė ėmė demonstruoti, jog valdžios politika gali būti nors šiek tiek keičiama ir švelninama.
Kol kas matome tik pavienius, padrikus mėginimus paskatinti ekonomiką – mažinamas įmonės steigimui reikalingas pradinis kapitalas, mėginama, nors ir nelabai vaisingai, ardyti biurokratinius barjerus verslui.
- Tačiau jeigu antikrizinė A.Kubiliaus politika yra aukščiausiu lygiu diskvalifikuojama, tai reiškia ir pripažinimą, kad naktinis mokesčių perversmas ne tik neamortizavo nuosmukio, bet jį dar ir paskatino?
- Ši Seimo dauguma sunkiai nuspėjama ir nenuosekli. Užtenka prisiminti vien tai, ką kiekviena iš valdančiųjų partijų kalbėjo prieš rinkimus ir ką išvydome po jų.
Tiesa, iš pradžių politikai, aiškindami apie staigmenas, savo rinkėjams dar galėjo baksnoti pirštais vieni į kitus ir kaltinti, kad dėl visko kalti nesukalbami valdžios partneriai.
Bet šiuo metu paaiškinti kokius nors naujus manevrus, nesuteršiant savo munduro, jau būtų kebliau.
- Ar gali taip būti, kad Seimo daugumos viražų priežastis – paprasta: vadinamieji dešinieji neturi jokios politinės strategijos ir elgiasi taip, kaip jiems nurodo juos aptarnaujantis biurokratinis aparatas?
- Biurokratija yra didžiulė jėga ir sugeba iškart pažaboti politikus. Svarbiausia tokiu atveju yra tai, kiek patys politikai yra idėjiškai ir programiškai įgalūs bei nuoseklūs ir sugeba tą biurokratiją pažaboti.
Tikri politikai turėtų patys atsijoti, kas iš to, kas jiems pakišama po nosimi, iš tiesų reikalinga ir naudinga valstybei bei visuomenei, o kas reikalinga tik vieniems biurokratams.
- Viena naujausių valdžios staigmenų – gydytojai turės darbe sėdėti ilgiau, tačiau tuo pat metu negalės priimti nė vienu pacientu daugiau, negana to, dar sumažinti gydytojų paslaugų įkainiai.
Ar valdžiai, norinčiai bent imituoti kokią nors politinę veiklą, sąjunga su biurokratija yra paskutinis bandymas išlikti valdžioje?
- Biurokratinis ir mechaniškas požiūris, kad visur viską reikia išlyginti, vienodai nukerpant ar papildomai apkraunant, dabar dominuoja ne tik politikoje, bet ir tose gyvenimo sferose, kurioms valdžia turi bent menkiausios įtakos.
Tačiau visiškai akivaizdu, kad jis jokių vaisių neduoda ir dažniausiai yra beprasmis, jeigu ne kenksmingas.
Todėl ir politikai, nori to jie ar ne, vis tiek neišvengiamai turės aiškiau atsakyti į visus klausimus ir apmokėti visas politines sąskaitas.