Okeaniniams reisams pritaikytas „Panamax“ tipo 244 metrų ilgio ir 32,2
metro pločio motorlaivis „MSC Brianna“ iš viso gali gabenti 3268 jūrinius
konteinerius. Tam, kad toks jūrų galiūnas galėtų saugiau priplaukti
prie krovos ruožo krantinių, prireikė specialaus Klaipėdos valstybinio
jūrų uosto (KVJU) kapitono Viktoro Lukoševičiaus leidimo.
Locmanai užduotį įvykdė - lėta eiga judėjęs motorlaivis „MCS Brianna“
buvo nuplukdytas į pietinę uosto dalį, apsuktas ir sėkmingai
prišvartuotas naujajame krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ terminale.
„Kol kas mes galime priimti konteinerius gabenančius laivus, kurių grimzlė siekia 11,5
metro. Kraudami „MSC Brianna“ viso laivo talpumo išnaudoti negalėjome
- maksimaliai užpildytas kroviniais jis būtų atsirėmęs į dugną“, -
pasakojo „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
„MSC Brianna“ vizitas Klaipėdos uoste truko pusantros paros. Per tą
laiką į laivą buvo sukrauta 919 konteinerių. Sekmadienio pavakarę šis
milžinas vėl išplaukė į Baltijos jūrą apkrautas maždaug 80 proc.
„Klaipėdos Smeltę“ iš žinomo uostamiesčio verslininko Martino Gusiatino
neseniai įsigijo tarptautinė kompanija „Terminal Investment Limited“.
Naujieji šeimininkai, regis, nusiteikę plėsti savo veiklą Klaipėdos
uoste ne vieni, o išvien su partneriais - jūromis konteinerius
gabenančia bendrove „Mediterranian Shipping Company“ (MSC).
„Klaipėdos Smeltės“ ir MSC strategai tvirtina parengę ambicingą verslo
planą, kaip pritraukti daugiau krovinių į ekonominės krizės prislėgtą
pustuštį Klaipėdos jūrų uostą. Partneriai ne juokais užsimojo
„Klaipėdos Smeltę“ paversti tarptautiniu konteinerių skirstymo uostu.
„Laivybos kompanija MSC, valdanti daugiau kaip 400 okeaninių „Panamax“
laivų, šiuo metu pagal pajėgumą yra antra pasaulyje. Ji galėtų
nukreipti į Klaipėdą konteinerių srautus, jeigu tik būsime pasirengę
aptarnauti tokius milžinus, kaip „MSC Brianna“, - tikino R.Juška.
Kol kas Klaipėda tėra periferinis Baltijos regiono uostas, kurio
laivakeliu prie pietinėje dalyje išsidėsčiusių terminalų gali judėti
tokie laivai ir kiti motorlaiviai, kurių ilgis neviršija 225 metrų.
„Panamax“ tipo didžiakrūviai motorlaiviai konteinerius su įvairiomis
prekėmis iš regioninių Baltijos uostų žiedinėmis trasomis plukdo į
Amsterdamo, Antverpeno, Hamburgo, Bremerhafeno uostus. Ten įkurti
galingi ir modernūs konteinerinių krovinių skirstymo terminalai.
Norint, kad tokie didžiakrūviai laivai neaplenktų ir Klaipėdos uosto,
čia reikia pagilinti akvatoriją, išgremžti platesnę posūkių įdaubą.
Tuomet prie „Klaipėdos Smeltės“ krantinių švartuojami 250 metrų ilgio
laivai neįsirėžtų į Kuršių nerijos priekrantės seklumas.
„Klaipėdos Smeltės“ užmojai kai kuriems specialistams atrodo nerealūs.
Pietinės Klaipėdos jūrų uosto dalies laivakeliui, krantinėms pagilinti
iki 14 metrų prireiktų apie 60-70 mln. litų. Dar 120 mln. litų kainuotų
infrastruktūros plėtros darbai, kuriuos turėtų finansuoti valstybė.
Tačiau R.Juška viliasi, kad investicijos į naujus hidrotechnikos
įrenginius, darbus nebūtų nuostolingos: „Jeigu konteinerių srautai iš
Klaipėdos driektųsi į Gdanską, Kaliningradą, Rygą, Taliną, Sankt
Peterbugą, aptarnautume daugiau laivų. Uosto apyvartai per metus
padidėjus 6 mln. tonų, papildomų pajamų gautų valstybės biudžetas“.
Užsidegę nauja idėja „Klaipėdos Smeltės“ vadovai KVJU direkciją ragina
nesnausti - esą tokius pačius jūrinių konteinerių srautus susemiančių
terminalų statybos projektus brandina ir artimiausi Lietuvos kaimynai -
Malmės (Švedija), Gdansko ir Gdynės (Lenkija), Rygos jūrų uostai.
Su užsieniečių valdomos „Klaipėdos Smeltės“ užmojais supažindintas
susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sumanymo kurti tarptautinį
konteinerių skirstymo terminalą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste
neišpeikė: „Verta viską apsvarstyti, įvertinti galimybes“.
Naujųjų „Klaipėdos Smeltės“ šeimininkų ir jų verslo partnerių MSC
laivininkų idėjos yra žinomos ir premjerui Andriui Kubiliui. Siūlymus
rengiamasi svarstyti Vyriausybės strateginio planavimo komitete.
Tiesa, ne valdžia pasakys, ar galima gilinti pietinę Klaipėdos jūrų
uosto akvatoriją, kuri susisiekia su vis labiau sūrėjančiomis Kuršių
mariomis. Tai - aplinkosaugininkų, ekologų kompetencijos reikalas.
Prieš tai reikės parengti rimtą poveikio aplinkai vertinimo studiją.
„Klaipėdos Smeltė“ jau kuria tokios studijos techninę užduotį.