Mokslininkams talkino Lietuvos miškų instituto ir VĮ Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos darbuotojai.
Pagrindinį pranešimą skaitė Lietuvos miškų instituto direktorius LMA narys ekspertas prof. Remigijus Ozolinčius. „Ar yra poreikis taikomajam mokslui?“ – retoriškai klausė mokslininkas.
LMA Žemės ūkio ir miškų skyriaus narius jis supažindino su Lietuvos ir Šiaurės šalių miškininkų vykdomais projektais, valstybės ir tarptautinių fondų finansuojamomis programomis, pristatė Lietuvos miškų instituto praėjusių metų ataskaitą. Kartu instituto vadovas apgailestavo, kad taikomojo pobūdžio darbų finansavimas tragiškai mažėja, miškų savininkai nesuinteresuoti investuoti į mokslą, Aplinkos ministerija neatsakinga už taikomojo mokslo koordinavimą. „Valstybėje iškreipta vertybių ir atlygio sistema: mes sukūrėme mašiną, bet valstybė į ją benzino neįpylė“, – sakė prof. R.Ozolinčius ir pridūrė, jog šalies mokslui atėjusi žiema.
LMA susirinkimo dalyviai buvo supažindinti su LMI Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija (vedėja habil. dr. Sigita Kuusienė), Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus laboratorija (vedėjas dr. Artūras Gedminas). Jose genų inžinerijos metodais ieškoma būdų paspartinti miško augimą, medžių atsparumą ir pan. Yra technologijų, kurias taikant per keletą mėnesių galima išauginti 3 m aukščio medį. Sukryžminus drebulę su uosiu gaunama pramonei reikalinga greitai auganti kietoji mediena. LMI laboratorijose identifikuojama medžių DNR.
– Biotechnologijos – tai ne šnekėjimas su dievais, – pastebėjo prof. Algirdas Sliesaravičius, LMA narys ekspertas, genetikas, vienas šiuolaikinių pašarinių augalų metodų kūrėjų.
Su genetikos mokslo, bioinžinerijos praktika LMA susirinkimo dalyviai susipažino Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos arboretume (rečiausių ausumedėjusių augalų kolekciją pristatė jo vadovė dr. Valerija Baronienė), Miško medžių selekcinių sodmenų išauginimo komplekse, rezervatinėje apyrubėje, „žaliojoje laboratorijoje“ Vaišvydavos miške (eksperimentus pristatė miškų urėdas Kęstutis Šakūnas, jo pavaduotojas Gediminas Kazlovas, LMI direktorius R. Ozolinčius, jo pavaduotojas mokslinei informacijai dr. Darius Danusevičius, LMI darbuotojai dr. Antanas Malinauskas, dr. Vytautas Mikšys).
Susirinkimo darbą apibendrino LMA Žemės ūkio ir miškų mokslo skyriaus vadovas prof. A. Kusta. Jis akcentavo, jog taikomųjų miškotyros tyrimų, ypač eksperimentinės plėtros darbų vykdymą stabdo tai, kad eksperimentinėms–mokomosioms miškų urėdijoms nesudarytos palankios teisinės ir finansinės sąlygos mokslui diegti ir propaguoti. Be to, Lietuvos miškų ūkyje nėra sukurtos efektyviai veikiančios miškotyros mokslo tyrimo rezultatų diegimo praktikos sistemos.
Mokslininkai pasisakė už integruoto mokslo, studijų ir verslo centro slėnio „Nemunas“ projektą, kurį įgyvendinus mokslo naujovės greičiau pasiektų praktiką, tarnautų verslui. LMA susirinkimo dalyviai Vyriausybei pasiūlė miškotyros moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams centralizuotai skirti iki 1 proc. miškų sukuriamos BVP vertės, taip pat įsteigti tarpžinybinę Mokslo ir inovacijų plėtros miškų ūkyje ir medienos apdirbimo pramonėje tarybą.
Aplinkos ministerijos prašoma pakeisti eksperimentinių ir mokomųjų miško urėdijų (Dubravos ir Kazlų Rūdos) statusą ir veiklos organizavimo principus taip, kad būtų sudaromos palankios sąlygos mokslo naujovėms ir rekomendacijoms išbandyti, tam centralizuotai skiriant papildomą finansavimą. Taip pat siūloma Aplinkos ministerijoje įsteigti struktūrinį padalinį, kuris formuotų mokslo ir naujų technologijų miškų ūkyje politiką, koordinuotų ministerijos užsakomuosius tyrimus, jų rezultatų diegimą ir sklaidą.
– Šiandien mes mokslininkams talkiname tik iš entuziazmo ir savo sąskaita, – sakė Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos vadovas K. Šakūnas. Pavyzdžiui, vidutiniškai viena šalies urėdija per metus kerta apie 80 tūkst. kub. m medienos, Dubravoje – 58 tūkst. kub. m. Daug dėmesio (ir nemažai išlaidų) reikalauja miško selekcijos objektai, bandomieji želdiniai, rezervatinė apyrubė (30 ha pelkės ir 90 ha brandaus miško, kuriame ribojama bet kokia žmogaus veikla), didžiausias Baltijos šalyse miško medžių sėklų „bankas“. Vaišvydavos miške esančioje beveik 30 ha „žaliojoje laboratorijoje“ atliekama apie pusantro šimto bandymų variantų.
Mokslininkai, miškininkai susirinkime priimta rezoliucija paragino valstybę atkreipti dėmesį į mokslo, studijų, verslo ryšius (integraciją). Juk lietuvio savigarba reikalauja pirmenybę teikti šalyje sukurtoms, o ne iš svetur primestoms žemės ir miškų ūkio technologijoms.