Vasara — be vaikų darželių

Tai pasėjo nemažai nerimo tarp ikimokyklinukus auginančių tėvų: dar ne visi jie tapę bedarbiais ir ne visi gali samdyti aukles, kad ir tuos du vasaros mėnesius.

„Juk dar ne visi tėvai bedarbiai“, — piktinosi alytiškė Vilma Mensevičienė. Savo jauniausią sūnų, kuriam dabar šešeri, moteris kiekvieną vasarą veda į darželį. Kitos išeities neturi: abu su vyru dirba, vyresnieji sūnūs jau savarankiški, turi savo veiklos.

Vilma, kaip ir daugelis kitų alytiškių, pasiraukydavo, kai vasarą sūnų tekdavo vesti į vieną iš dviejų veikiančių darželių, ir nebūtinai tą, kurį jis lankydavo visus metus. Tačiau tai juk buvo geriau negu nieko.

„Kažkoks košmaras. Ar jie vaikų neturėję?“ — baisėjosi Vilma, išgirdusi apie užmojus šią vasarą uždaryti visus Alytaus darželius.

Juodu su vyru jau pradėjo svarstyti, ką reikės daryti, jei tokie planai bus įgyvendinti. „Prižiūrėsime pasikeisdami, vyresnieji broliai pabus kartu. Gal kartais ir vieną tektų palikti namie. Bet koks bus mano darbas, jeigu nuolat galvosiu apie namie paliktą vaiką?“ — nerimavo alytiškė.

Panašios mintys kankina ir dvi — trejų ir penkerių metų — dukteris auginančią Rūtą. Ji — bedarbė. Vyras turi patentą — įrenginėja būstus. Leisdama dukteris į darželį, Rūta vasarą tikėjosi papildomai užsidirbti pas ūkininkus ar rinkdama miško gėrybes ir taip papildyti skylėtą šeimos biudžetą.

Bet jeigu darželiai bus uždaryti, moteriai teks sėdėti namie su vaikais. „Į kaimą seneliams galiu anūkes nuvežti pasisvečiuoti savaitei, bet ne ilgiau. Juk kaime vasarą darbo yra, o tokio amžiaus vaikus reikia prižiūrėti“, — kalbėjo Rūta.

Teisinimasis, neva vasarą darželius uždarius būtų sutaupyta, jos neįtikino. „Koks čia taupymas, jeigu tėvai bus priversti eiti nemokamų atostogų arba, užuot užsidirbę patys, laukti pašalpų iš darbo biržos?“ — svarstė alytiškė.

Pirmieji apie vaikų darželių uždarymą vasarą užsiminė ne aukščiausių valdžios institucijų atstovai, o darželių vadovai. Raginimais taupyti atakuojami į skolas panirusių vaikų lopšelių-darželių darbuotojai daugiau nieko pasiūlyti nebegali, tik paklusti.

Teisė spręsti paliekama politikams. O nepopuliarių sprendimų jie vengia. Būtent tai teikia vilties ikimokyklinukų tėvams, vasarą neturintiems kur dėti savo atžalų.

„Jeigu turiu piniginėje 100 litų, tai dar galiu galvoti, kaip man bent dalį šių pinigų sutaupyti. Bet jeigu mano piniginė tuštutėlė, tai nei jos nešiotis, nei apie taupymą galvoti nebeverta: juk nieko neturėdamas nieko ir nesutaupysi“, — dėstė vieno Alytaus vaikų lopšelio-darželio vedėja, dėl šventos ramybės nenorėjusi minėti savo pavardės.

Ji — viena iš aštuoniolikos šio miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovių, pasirašiusių Alytaus vadovams siūlymą leisti liepos ir rugpjūčio mėnesiais miesto lopšeliuose-darželiuose nevykdyti ugdomosios veiklos.

Tokio siūlymo motyvas yra tik vienas — bandymas sutaupyti. Du mėnesius nedirbdami visi Alytaus darželiai sutaupytų kiek daugiau nei 400 tūkstančių litų.

Tiek jiems pakaktų padengti skolą, kuri siekia apie 350 tūkstančių litų.

Iki šiol Alytuje — šeštajame pagal dydį Lietuvos mieste — dar nė karto vasarai nebuvo uždaryti visi vaikų darželiai. „Bet ir tokios finansinės situacijos dar niekada nebuvo“, — pripažino Alytaus miesto švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas.

Pastaraisiais metais vasarą Alytuje veikdavo bent du vaikų lopšeliai-darželiai. Juos lankydavo apie porą šimtų vaikų. Nors prieš atostogas, aiškinantis poreikį, ketinančių vasarą vaikus leisti į darželius būdavo kone dvigubai daugiau.

„Šiemet maždaug perpus mažiau tėvų nei pernai planuoja vasarą vesti savo vaikus į darželius. Pirmiausia prašymą parašo niekur nedirbančios, socialiai remtinos motinos, atleistos nuo mokesčio už darželį“, — kalbėjo šią vasarą savo įstaigą be darbo palikti pasiryžusi viena Alytaus lopšelių-darželių vedėjų.

Tačiau švietimo skyriaus vedėjas V.Valūnas spėjo, kad tokiems užmojams greičiausiai nebus lemta išsipildyti, nors galutinį žodį turės tarti miesto taryba.

Tėvams nesuprantami siūlymai taupyti uždarant darželius sklando ne tik po Alytų. Gegužės pabaigoje apie tai prabilta ir Šiauliuose.

Sulaukę siūlymo beveik 10 procentų sumažinti metų pradžioje skirtas biudžeto lėšas, Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai užsiminė, kad tokiu atveju jiems lieka vienintelė išeitis — vasarą uždaryti visus miesto darželius. Susimažinus biudžetą, kitaip išsiversti neįmanoma.

Tačiau ir uždarius darželius, kiltų nemažai problemų. Kai kurie šiauliečiai jau grasina vasarą vaikus darbo valandomis atvesti į savivaldybę prižiūrėti čia dirbantiems valdininkams.

Ankstesnėmis vasaromis iš Šiauliuose veikiančių 29 darželių dirbdavo 7. Šiemet, įvertinus poreikį, paaiškėjo, kad dirbti tektų devynioms įstaigoms.

„Yra tėvų, kurie patys nedirba, bet vis tiek veda vaikus į darželius ar lopšelius, nes jie čia prižiūrimi, valgydinami“, — kalbėjo Šiaulių miesto savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.

Anot jos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra patekusios į nepavydėtiną padėtį: spalis gali būti paskutinis mėnuo, kurio atlyginimai darbuotojams dar bus išmokėti, gruodžio atlyginimas neišvengiamai nusikels į ateinančius metus. Ir net visuotinis nedarbas vasaros mėnesiais šią situaciją nedaug tepakeistų.

„Už šildymą jau beveik nemokama — skola nejuda. Šiek tiek mokama už elektrą, kad nebūtų išjungta, šiek tiek padengiamos kitos išlaidos“, — apie apverktiną darželių padėtį kalbėjo V.Damskienė.

Kol kas dėl darželių uždarymo vasarą galutinai nenuspręsta. Lemiamą žodį turi tarti vietos politikai.

Gali būti, kad jie rūsčiais veidais nurodys švietimo darbuotojams ieškoti kitokių taupymo būdų ir miestų be darželių nepaliks: ikimokyklinukų tėvai ne tokie pareigingi balsuotojai kaip pensininkai, bet juk vis tiek rinkėjai.

Drastiški siūlymai vasarą masiškai uždaryti vaikų darželius kol kas aplenkia didžiausius Lietuvos miestus.

Vilniuje ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbas šią vasarą neturėtų skirtis nuo kitų metų. „Taupyti reikia kitokiomis priemonėmis — kad nenukentėtų vaikai“, — įsitikinusi Vilniaus miesto savivaldybės neformaliojo švietimo poskyrio vyriausioji specialistė Ona Vaicekauskienė.

Ji patikino, kad sostinėje šią vasarą, kaip ir kasmet, dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus bus uždaryta apie 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Valdininkės įsitikinimu, taupymas — nepakankamas motyvas palikti miestą be vaikų darželių, tokia galimybė jai atrodo net nesvarstytina.

Be veikiančių vaikų darželių vasarą neliks ir Kaunas. Nors ir veikiančių bus gerokai mažiau nei pernai: visą vasarą dirbs 18, kai praėjusiais metais dirbo 28.

„Mums tikrai ne naujiena, kad kai kuriose savivaldybėse ketinama vasarą uždaryti visus darželius. Bet Kaunas — didelis miestas, negali likti be veikiančių įstaigų“, — įsitikinusi Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bukmanaitė.

Švietimo ir mokslo ministerijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė: „Visi suprantame, kad gyvename itin sunkiomis sąlygomis, kad savivaldybėms nepakanka lėšų ir kai kurios yra suplanavusios darbo užmokestį tik dešimčiai mėnesių. Tačiau drastiškų sprendimų uždaryti visas ikimokyklinio ugdymo įstaigas ministerija netoleruoja ir ministras ketina kreiptis į savivaldybių merus prašydamas priimamus sprendimus derinti su gyventojų poreikiais.

Neturime informacijos, ar daug savivaldybių ketina vasarai uždaryti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, bet sunerimusių, nepatenkintų žmonių reakcijos jau sulaukėme.

Ministerija šioje srityje negali daryti įtakos savivaldybėms, nes iš valstybės biudžeto ikimokyklinis ugdymas nefinansuojamas. Mes galime tik kviestis ir prašyti elgtis kitaip.

Juk lazda turi du galus: jeigu žmonės bus priversti laikyti vaikus namie, eiti nemokamų atostogų, mokesčiai nebus surenkami ir mes patys vėl užšoksime ant grėblio.

Dabar, kai atlyginimai mažinami, žmonėms labai nelengva ir šeimą išlaikyti, ir darbą išsaugoti, ir vaikus kokybiškai ugdyti.

Reikia ieškoti galimybių palikti mieste bent po vieną įstaigą ar sudaryti budinčias grupes, kad tėvai galėtų saugiai palikti vaikus.

Kalbos, kad vasarą darželiai labiausiai reikalingi socialiai remtinoms šeimoms, yra pagrįstos tik finansiniais motyvais. Niekada neskaičiuojame, kas bus, kai vaikas užaugs. Tarptautiniai tyrimai, pernai pateikti Europos Komisijai, rodo, kad kiekvieno vaiko vienų metų buvimas ugdymo įstaigoje sukuria 15 kartų didesnę pridėtinę vertę ateityje.

O mes žiūrime tik į šiandieną ir galvojame, kad jei vaikas gaus nemokamą ugdymą, nemokamus pietus, tai yra didelė žala valstybei. Lyg turėtume tuos vaikus išstumti, padaryti juos trečiojo pasaulio darbo jėga.“

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, šalyje kasmet daugėja.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 181 tūkstantis 1—6 metų vaikų, iš jų 95,1 tūkst. lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Lankančių šias įstaigas mieste yra gerokai daugiau nei kaime, atitinkamai — 77 ir 24 proc.

Lietuvoje ikimokyklinio amžiaus vaikai lanko 654 ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir 234 bendrojo lavinimo mokyklas, kuriose įsteigtos specialios grupės.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos miestuose veikė 503, kaimuose 151 ikimokyklinio ugdymo įstaiga.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė: „Mūsų tarnyba pradėjo tyrimą dėl keturių savivaldybių, kurios savo taupymo programas pradeda nuo sričių, susijusių su vaikų poreikiais.

Kaune ketinama sumažinti finansavimą dienos centrams, kuriuose neįgalūs vaikai būna visą dieną. Panevėžys planuoja darželiuose sumažinti darbuotojų skaičių ir valgyklas išnuomoti privatininkams, o Šiauliai ir Alytus rengiasi vasarai uždaryti visus darželius.

Politikai turi pasverti, kas yra teisinga vaikų ir kas teisinga tėvų atžvilgiu, ir pagalvoti, ar būtent šis taupymo būdas išspręs savivaldybės biudžeto problemas.

Pirmiausia vaikų poreikiams skirtos lėšos buvo sumažintos perskirstant valstybės biudžetą — pavyzdžiui, vaikų vasaros poilsiui palikta lygiai perpus mažiau pinigų, nei jų skirta pernai.

O paskui savo biudžetą pradėjo persvarstyti savivaldybės ir jos vėl pradeda nuo vaikų. Kodėl pirmiausia viską mažiname vaikų sąskaita?“

Praėjusių metų pabaigoje paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko gerokai mažiau vaikų nei vidutiniškai ES.

Lietuvoje šias įstaigas lanko tik kiek daugiau nei pusė (56 proc.) 3—6 metų vaikų. ES vidurkis — 84 proc.

Pagal šį rodiklį Lietuva drauge su Lenkija (28 proc.) ir Malta (58 proc.) užima vieną paskutinių vietų.

Latvijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 60 proc. 3—6 metų vaikų, Estijoje — 84 proc.