Bent neslepia savo pažiūrų. Kaip ir dauguma konservatoriais prisistatančių politikų.
Jiems šeima – valstybės bei Bažnyčios pripažinta vyro ir moters sąjunga.
Paradoksas: Lietuva balsuoja už konservatorius, tuo tarpu jų propaguojamų vadinamųjų tradicinių šeimų nuolat mažėja.
Vis daugiau jaunų žmonių gyvena ir vaikus sėkmingai augina nesusituokę.
Ekonominės naudos iš to tikrai niekas negauna – nei mokesčiai mažesni, nei pašalpos didesnės.
Tad ar ne laikas valdžios vyrams susimąstyti, kodėl žmonės taip elgiasi?
Neturi pinigų vestuvių puotai? Galbūt. Priešinasi sustabarėjusioms tradicijoms? Bent dalis – tikrai.
Tačiau kažin ar tai svarbiausia. Ar neatsitiko taip, kad mažėja pasitikėjimas valstybe kaip institucija, mėgstančia nurodinėti, kaip jaunam žmogui elgtis, kaip rengtis, ką valgyti?
Juolab, kad valdančioji dauguma vienišas motinas ar tėvus mėgina apšaukti kone raupsuotaisiais, kurie neverti nei gauti pašalpų, nei tikėtis kitokios pagalbos.
Kliūčių tokioms šeimoms jau apstu.
Lygių galimybių kontrolieriai kažkodėl pražiūrėjo neseniai atsiradusią nuostatą, kad nesantuokinį kūdikį galima registruoti tik motinos adresu.
Kodėl ne tėvystę pripažįstančio vyro? To niekas paaiškinti negali.
Matyt, tokie tėvai iš tiesų tėra plastikinės alaus talpyklos, žmonių vadinamos bambaliais.
Tiesa, dauguma šių „bambalių“ irgi moka mokesčius, išlaiko valstybės aparatą, be to, tebeturi Lietuvos piliečio pasus. Gal ir juos jau laikas atimti?