Lietuvoje „verslo angelų“ investavimo skatinimui skirta 20 mln. litų dydžio parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansų inžinerijos priemonėms skirtų lėšų.
Po „verslo angelų“ metafora slepiasi privatūs investuotojai, pasiryžę investuoti į potencialias verslo įmones. Finansuodami rizikingus inovacijų projektus savo lėšomis, jie taip pat dalinasi ir sukaupta vadybine patirtimi, kad pradedanti įmonė galėtų tapti visaverčiu rinkos žaidėju.
„Verslo angelai“ turi kreiptis į rizikos kapitalo valdymo įmonę arba „verslo angelų“ tinklą, valdančius bendrai investuojantį fondą. Į investicijų ieškančią įmonę rizikos kapitalo valdymo įmonė arba „verslo angelų“ tinklas investuoja ne mažiau kaip 5 proc. lėšų, bendrai investuojantis fondas – 50 proc., o likusią sumą - „verslo angelas“. Tiesa, bendrai investuojančio fondo valdytojai dalyvaus priimant sprendimus dėl struktūrinių fondų lėšų investavimo į siūlomas įmones, kad ES finansų inžinerijos priemonėms skiriama parama būtų naudojama itin efektyviai.
Kaip teigia verslo analitikai, paprasčiausias būdas verslui įveikti krizę – kurti ir siūlyti inovacijas, atrasti netradicinę verslo idėją. Tačiau, kaip pripažįsta patys verslininkai, inovacijoms sukurti ir išvystyti paprastai reikia kur kas daugiau investicijų negu plėtoti įprastą veiklą.
„Labai svarbu, kad „verslo angelai“ yra linkę investuoti į labai rizikingas, bet ir labai pelningas verslo idėjas“, – teigia VšĮ „Saulėtekio slėnis“ direktorius Andrius Bagdonas. VšĮ „Saulėtekio slėnis“ – viena iš „verslo angelų“ tinklo, dalyvaujančio konkurse dėl galimybės tapti fondo valdytoju, iniciatorių ir plėtotojų.
Anot A.Bagdono, Lietuvoje „verslo angelai“, palyginti su JAV ir Vakarų Europos šalimis - jauni ir sėkmingą verslą tebeturintys verslininkai. Teigiama, kad vidutiniškai jie pasiruošę investuoti po 250 tūkst. litų ir dažniausiai ieško būtent naujų, technologinių verslo idėjų.
Šiuo metu paraiškas pagal bendrai investuojančio fondo („verslo angelai“) priemonę yra pateikę penki potencialūs fondo valdytojai. Jei ši moderni finansų inžinerijos priemonė pasiteisins, gali būti, kad inovacijų srityje mūsų šalis dar labiau sustiprės.
Ar šis ES lėšomis finansuojamas projektas perspektyvus? Specialistai sako, kad taip. Su „verslo angelais“ savo verslą pradėjo ne viena pasaulinio lygmens inovacijų bendrovė, tarp jų – „Google“, „Skype“ ir „Body Shop“ ir kt.
Finansų ministerijos apmokėta informacija