Tokias mintis jis išdėstė trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir
gynybos komiteto (NSGK) surengtą diskusiją apie VSD reformos tikslus ir
galimybes.
Diskusijoje VSD vadovai nedalyvavo, nors buvo kviesti.
„Sistema labai supuvusi, ji praradusi pasitikėjimą visuomenėje, o jeigu
praradusi pasitikėjimą, jos neapsimoka net finansuoti. (...) Gal ją reikia
paleisti ir iš naujo sukurti?“ - siūlė K.Masiulis.
Jis prisipažino pats anksčiau kurį laiką dirbęs VSD, todėl jam esą itin
skaudu dėl to, kuo virto ši slaptoji tarnyba.
Konservatorius prisiminė buvusio VSD karininko Vytauto Pociūno jam
pasakotą informaciją apie VSD užvaldymą.
„VSD darbuotojas man pateikė siaubingus pasakojimus, net nenorėjau
patikėti, kad taip gali būti. Po dešimties dienų jis iškrenta per langą“, -
teigė K.Masiulis.
V.Pociūnas žuvo 2006 metais Baltarusijoje, neaiškiomis aplinkybėmis
iškritęs pro viešbučio langą. Generalinė prokuratūra yra nustačiusi, kai tai
buvo nelaimingas atsitikimas. Su tuo nesutinka žuvusio pareigūno artimieji
ir kai kurie visuomenininkai.
Diskusijoje dalyvavęs per parlamentinį VSD veiklos tyrimą iš pareigų
atleistas buvęs VSD Antrosios valdybos Ketvirtojo skyriaus viršininkas
Kastytis Braziulis ragino departamentą padaryti pavaldžiu Vyriausybei. Anot
jo, VSD tiria grėsmes valstybės viduje, o susidoroti su jomis privalo
Vyriausybė, be to, ji atsakinga už valstybės saugumą, teritorinį
vientisumą.
Buvęs VSD pareigūnas teigė, kad būtina reformuoti departamentą,
atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo išvadas.
„Mano akimis, baisiausia - vilkinimas, kad problema nesprendžiama.
Sakoma, kad tas tyrimas pasenęs. Bet jeigu žmogui nustatė vėžio požymius
prieš trejus metus, tie požymiai niekur nedingo. Jį vis tiek reikia gydyti.
Čia yra tas pats“, - teigė jis.
Buvęs pareigūnas priminė, kad Seimas iki šiol nėra gavęs analitinių
pažymų, kurių reikalavo. VSD vadovybė atsisakė jas pateikti, motyvuodama,
kad ten - nepatikrinti operatyviniai duomenys.
„Tačiau R.Pakso (per apkaltą nušalinto prezidento - BNS) atveju visus
operatyvinius duomenis vežėme. Šiuo atveju negali gauti paprasčiausių
analitinių pažymų“, - kalbėjo K.Braziulis.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius tvirtino, kad pagrindinė
problema yra Saugumo departamento pavaldumas. „Tai daugmaž savarankiška
organizacija, kuri darė, ką norėjo daryti“, - sakė jis.
NSKG narys konservatorius Saulius Pečeliūnas teigė, kad Seimas daug
vilčių į pertvarką VSD dėjo skirdamas naują jo vadovą, bet viltys esą
nepasiteisino.
K.Masiulis sakė, kad reikėtų vėl keisti VSD vadovybę.
„Temperatūrą numušėm, bet ar yra pašalintos esminės priežastys, kodėl
tada viskas taip į viešumą išsprogo. Aš manau, kad nepašalintos“, - teigė
kita NSGK narė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Ji pabrėžė, kad iš esmės niekas Lietuvoje neformuluoja užduočių VSD, o
kontrolę pavedama atlikti iš tos pačios struktūros deleguotiems asmenims.
Tuo tarpu generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis politikus
ragino pagaliau imtis veiklos pertvarkant VSD arba liautis apie tai
kalbėti.
NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas apibendrino, kad reikalingas
politinis sutarimas dėl VSD pertvarkymo. Jis siūlė sudaryti darbo grupę,
kuri parengtų konkrečius siūlymus, kaip reformuoti departamentą.
2006 metais atlikęs parlamentinį VSD veiklos tyrimą NSGK konstatavo, kad
departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius nėra pajėgus tinkamai
organizuoti departamento darbą ir jam vadovauti. 2007 metais jis atleistas
iš pareigų.
Tyrimas taip pat atskleidė kai kurių buvusių Užsienio reikalų
ministerijos pareigūnų, politikų įtaką VSD tyrimams.
