Ekonomikos sąstingio laikotarpiu, kai biudžeto ištekliai mažėja, ypač svarbu išlaikyti stabilų finansavimą ES paramos projektams. ES paramos lėšos Lietuvai šiuo metu yra ypač svarbus pajamų šaltinis, suteikiantis galimybę greičiau grįžti į augimo etapą.
Įsisavindama ES paramą Lietuva iš savo biudžeto taip pat turi skirti lėšų projektų įgyvendinimui, nes paramos lėšos paprastai padengia tik tam tikrą projekto vertės dalį. Todėl Finansų ir Ūkio ministerijos parengė keletą būdų kaip išspręsti lėšų bendrajam finansavimui trūkumo problemą. Sprendimai skirti ne tik bendrojo finansavimo lėšų papildymui, bet ir verslo įmonėms, pasiruošusioms įgyvendinti ES finansuojamus projektus.
Lietuvai – Europos investicijų banko paskola
Šių metų kovo mėnesį LR finansų ministras Algirdas Šemeta ir Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentė Eva Srejber pasirašė sutartį dėl 1,132 mlrd. eurų (3,9 mlrd. Lt) ilgalaikės paskolos, kuri skirta užtikrinti reikiamą viešojo finansavimo indėlį projektams bendrai finansuojamiems ES struktūrinių fondų lėšomis.
Europos investicijų banko paskola padės stiprinti Lietuvos ekonomiką ir efektyviai panaudoti Europos Sąjungos lėšas, nes šia sutartimi valstybė palankiomis sąlygomis užsitikrins lėšas, reikalingas Lietuvai bendrai finansuoti projektus iki pat 2015 metų, kai baigsis 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpis.
Lietuva šią paskolą naudos nacionalinio viešojo bendrojo finansavimo lėšoms, kuriomis prisideda prie 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo, įgyvendinant projektus transporto, energetikos, aplinkosaugos, inovacijų ir kitose srityse pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programas. Valstybė šias lėšas taip pat naudos prisidėdama prie šešių didelių vandens tiekimo ir nuotėkų valymo projektų, kurie finansuojami iš 2004–2006 metų Sanglaudos fondo lėšų ir turi būti įgyvendinti iki 2010 metų.
Konkrečius projektų vykdytojus pinigai pasieks kartu su Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Šioje sutartyje yra numatyta galimybė paskolos lėšas perskolinti savivaldybėms bei valstybės įmonėms jų įgyvendinamų ir ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų bendrojo finansavimo daliai užtikrinti.
Lengvinamos verslo projektų finansavimo sąlygos
Bankams sugriežtinus kreditavimo sąlygas įmonėms tampa sudėtinga rasti savų išteklių ES projektams įgyvendinti. Todėl Ūkio ministerija, administruojanti daugiausiai konkursinių paramos priemonių verslui, taip pat ėmėsi priemonių palengvinti verslo projektų finansavimo sąlygas, sumažinti skolinimosi poreikį bei pasiūlyti alternatyvių finansavimo šaltinių.
Siekiant sunkmečiu paremti kuo didesnį įmonių skaičių ir užtikrinti paramos skatinamąjį poveikį, 2007–2013 m. periodu buvo nustatytas kiek mažesnis intensyvumas nei buvo 2004–2006 m. periodu. Tačiau reaguojant į besikeičiančią ekonominę situaciją, pradėta ieškoti būdų, kaip pagelbėti įmonėms.
„Iš esmės pasikeitus ekonominei situacijai, reikėjo ieškoti sprendimų kaip padėti įmonėms įgyvendinti projektus be didesnio skolinimosi, – kalbėjo Ūkio ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktorė Jekaterina Šarmavičienė. – Mes matome kelis būdus: didinti pagalbos intensyvumą; keisti finansavimo mechanizmus, naudoti avansus ir kitus būdus užtikrinti apyvartines lėšas projektui įgyvendinti; kurti alternatyvius finansavimo būdus, naudoti ne tik tiesiogines subsidijas bet ir priemones palengvinančias kreditų gavimą“.
Lengviau disponuoti ištekliais
Po pirmųjų 2007–2013 m. periodo kvietimų teikti paraiškas paaiškėjo, kad didžiausias problemas įmonėms sudaro ne pagalbos intensyvumas, o jos mokėjimo mechanizmas. Valstybės pagalbos reglamentai nedraudžia visą pagalbą išmokėti iš karto avansu, tačiau pagal ES struktūrinių fondų reglamentus, avanso dydis ribojamas iki 35 proc. Dar didesni apribojimai buvo numatyti nacionaliniuose ES paramos administravimo teisės aktuose, kuriais buvo visiškai uždraudžiama verslo projektams taikyti kitokius, nei išlaidų kompensavimas, mokėjimų mechanizmus.
Dėl to įmonės buvo priverstos ieškoti būdų, kaip rasti didelių lėšų projektams pradėti, ir dažnai vien tik dėl to buvo priverstos skolintis bankuose. Pasikeitus projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatoms ir pradėjus plačiau taikyti sąskaitų apmokėjimo būdą, iš esmės pasikeitė apyvartinių lėšų poreikis. Dabar projektui jų reikia tiek, kad pakaktų apmokėti dalį išlaidų tuo metu kai jos patiriamos, nereikia užsitikrinti visos finansavimo sumos.
Alternatyvūs finansavimo būdai
Be tiesioginės subsidijos, pareiškėjas tam pačiam projektui gali naudoti daugiau finansavimo šaltinių, taip pat sukauptų iš ES lėšų. Pavyzdžiui, gauti valstybės garantiją ir palūkanų kompensavimą banko paskolai, paimtai tam pačiam projektui įgyvendinti. Kadangi pagalba iš skirtingų šaltinių tai pačiai investicijai (tiesioginė subsidija, mokestinės lengvatos, valstybės garantija banko paskolai, palūkanų kompensavimas) yra sumuojama ir bendroje sumoje negali viršyti maksimalaus EK reglamentuose nustatyto intensyvumo, pasinaudojus maksimaliu intensyvumu gaunant subsidiją, įmonė netektų galimybės gauti garantiją banko paskolai.
Be to, tam, kad būtų investuojama į įmonės įstatinį kapitalą arba akcijas, galima kreiptis ir į rizikos kapitalo valdymo įmonę arba „verslo angelus – neformalius investuotojus, galinčius finansuoti įmonės steigimą.
Tam Ūkio ministerija kuria įvairius struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus finansinius instrumentus, skirtus smulkau ir vidutinio verslo projektams remti.
Finansų ministerijos apmokėta informacija