Moterų nedarbo lygis pirmąjį 2009 m. ketvirtį buvo 9,2 procento, arba 1,8 karto didesnis nei prieš metus.
Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis didėjo dar sparčiau. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį jaunimo nedarbo lygis siekė 25 procentus ir per ketvirtį išaugo 44 procentais, o per metus – 2,5 karto. Panašus jaunimo nedarbo lygis buvo antrąjį 2003 m. ketvirtį.
Neigiamą įtaką darbo rinkai turėjo besitęsiantis ekonomikos nuosmukis, įmonių bankrotas, laisvų darbo vietų skaičiaus ženklus mažėjimas.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį 2009 m. ketvirtį Latvijoje buvo 13,9, Estijoje – 11,4 procento, o prieš metus – atitinkamai 6,5 ir 4,2 procento.
Gyventojų užimtumo tyrimas parodė, kad bedarbių skaičius pirmąjį 2009 m. ketvirtį išaugo iki 194 tūkst. ir pasiekė 2004 metų lygį. Per ketvirtį jų skaičius išaugo 64 tūkst., arba nei 1,5 karto, o per metus – 116 tūkst., arba 2,5 karto. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, daugiausia asmenų buvo atleista iš pramonės įmonių (35 tūkst.) ir statybos sektoriaus (29 tūkst.).
Per 2008 m. ir pirmąjį 2009 m. ketvirtį bedarbių gretas papildė 126 tūkst. anksčiau dirbusių asmenų. Beveik visi (95 proc.) darbą praradę asmenys buvo samdomieji darbuotojai. Per šį laikotarpį darbo neteko 45 tūkst. kvalifikuotų statybos darbininkų ir statybos medžiagų gamintojų, 29 tūkst. nekvalifikuotų darbininkų, 16 tūkst. aptarnavimo srities ir prekybos darbuotojų. Didžioji jų dalis (76 proc.) darbą prarado dėl įmonių bankroto, etatų mažinimo ar iš darbo išėjo savo noru, 15 procentų – pasibaigus darbo sutarties laikotarpiui, 6 procentai – dėl asmeninių ar šeiminių priežasčių.
Daugiausia (83 tūkst., arba 66 proc.) anksčiau dirbusių bedarbių ieško samdomo darbo visai darbo dienai ar savaitei, o 23 procentai sutiktų dirbti ir ne visą darbo dieną ar savaitę. Ankstesniais metais taip dirbo tik 7–9 procentai visų užimtų gyventojų.
Tyrimo duomenimis, respondentai, neturintys darbo, jo ieškojo ne tik per darbo biržą. Didelė bedarbių grupė (130 tūkst.) darbo ieškojo per draugus ir gimines, 126 tūkst. – nagrinėjo darbo skelbimus žiniasklaidoje, 96 tūkst. – ieškodami darbo kreipėsi tiesiai į darbdavius. Teritorinėse darbo biržose pirmąjį 2009 m. ketvirtį buvo užsiregistravę 151 tūkst. bedarbių.
Didžiąją bedarbių dalį sudaro asmenys, praradę darbą per pastaruosius 6 mėn. Tokių asmenų pirmąjį 2009 m. ketvirtį buvo 121 tūkst., arba 62 procentai visų bedarbių, o prieš metus tokių bedarbių buvo 51 tūkst. Ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau, pirmąjį 2009 m. ketvirtį jų skaičius išaugo iki 38 tūkst., bet jie sudarė penktadalį visų bedarbių. Per metus ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 23 tūkst., arba 2,5 karto.
Bedarbiams rasti darbą darosi vis sunkiau, nes šalyje mažėja laisvų darbo vietų. Statistikos departamento duomenimis, pirmojo 2009 m. ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 7,5 tūkst. (atitinkamai pirmąjį 2008 m. ketvirtį – 26,1 tūkst.) laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 5,4 tūkst., arba 1,7 karto, o per metus – 18,6 tūkst., arba 3,5 karto, Išaugus nedarbui, per ketvirtį užimtųjų skaičius sumažėjo 74 tūkst., arba 5 procentais.
Pirmąjį 2009 m. ketvirtį užimtų gyventojų buvo 1 mln. 433 tūkst. Per metus daugiausia darbuotojų prarado pramonės įmonės (35 tūkst., arba 12 proc.) ir statybos sektorius (29 tūkst., arba 17 proc.).
Sumažėjus užimtų gyventojų skaičiui, gyventojų užimtumo lygis taip pat smuko. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį užimtumo lygis siekė 61 procentą, arba buvo 2,9 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus. Gerokai sumažėjus vyrų užimtumo lygiui (nuo 66,8 proc. pirmąjį 2008 m. ketvirtį iki 61 proc. pirmąjį 2009 m. ketvirtį), vyrų ir moterų užimtumo lygiai beveik susilygino (vyrų – 61,0, o moterų 60,9 proc.). Tik per metus vyrų užimtumo lygis sumažėjo 5,8, o moterų – 0,3 procentinio punkto.
Ekspertai baiminasi, kad išskirtinės jėgos ekonominė krizė gali nustumti Europą socialinės katastrofos link, jei šalys nesiims papildomų ūkio skatinimo priemonių. Statistiniai darbo rinkos rodikliai tarsi išbraukia Lietuvos po įstojimo į ES plėtros laikotarpį: nedarbo lygiui pradėjus sparčiai augti 2008 m. pusmetį, pirmojo šių metų ketvirčio rezultatas (11,9 proc.) atrodo kaip 2004-ųjų.
Pasak "Dnb Nord" banko vyresniosios analitikės Jekaterinos Rojakos, kol kas pastangos atkurti pasitikėjimą rinkoje ir skatinti darbo vietų kūrimąsi neduoda žadamo efekto.
Tarptautinės darbo organizacijos prognozėmis, dirbančių žmonių skaičius pasaulyje smuks apie 1 proc. po 1,4 proc. sumažėjimo 2008 m. Išsivysčiusiose valstybėse ir Europoje krizės poveikis bus kur kas stipresnis - manoma, kad šiame regione bedarbių skaičius didės sparčiausiai ir nedarbo lygis pašoks iki neregėtų aukštumų.
Naujausi mėnesiniai rodikliai taip pat nieko gero nežada: "Eurostat" duomenimis, šių metų kovo mėnesį sezoniškai išlygintas nedarbo lygis Lietuvoje buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje ir siekė net 15,5 proc. Šiuo atžvilgiu Lietuvą aplenkė tik Latvija (16,1 proc.) ir Ispanija (17,4 proc.). Ekonominis sunkmetis labiausiai smogė jaunimui - iki 24 metų bedarbių skaičius Lietuvoje per metus ūgtelėjo beveik trigubai, jaunimo nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį siekė 27,7 proc. (vidutinis ES-27 rodiklis perkopė 18 proc.).
Darbo biržos duomenimis, rinkoje išryškėjo teritoriniai nedarbo skirtumai: metų pabaigoje atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio nedarbo lygio buvo 6,6 proc., o pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje sudarė jau 10,4 proc. Pasak J.Rojakos, artėjant vasarai darbo rinkoje laukiama laikino atokvėpio, tačiau tikėtina, kad rudenį pajusime dar vieną nedarbo augimo bangelę.
Lietuvos darbo rinką gerokai paveikė bankrotų kruša: pernai bankrotų buvo paskelbta daugiausiai nuo 1993 m., ir lieka mažai abejonių, kad šiemet bus pasiektas dar vienas antirekordas. Labiausiai atšiaurų verslo klimatą pajuto vidaus prekybos ir pramonės įmonės, kurių dalis bendrame bankroto skaičiuje pernai siekė atitinkamai 29 ir 23,4 proc. Šiemet tarp bankrutuojančių įmonių dominavo statybų sektoriaus bendrovės, kurios sudarė beveik ketvirtadalį, o jų skaičius pašoko net tris kartus. Ekonominio nuosmukio specifika sąlygoja tai, kad bedarbių gretas papildo pirmiausia vyrai.
J.Rojakos teigimu, aukšti nedarbo rodikliai išliks viena blogiausių šiandienos aktualijų, kuri apkartins gyvenimą tūkstančiams Lietuvos gyventojų. Skirtingus nedarbo atgarsius (mažėjantys atlyginimai, grėsmė socialiniam stabilumui, viešųjų finansų tvarumui ir pan.) pajus praktiškai visi. Dėl ribotų galimybių įsidarbinti ir tirpstančių atlyginimų didelė dalis gyventojų ir vėl ieškos užutėkio svetimuose kraštuose. Be to, perkamoji gyventojų galia smarkiai sumenks - bent vienam šeimos nariui netekus darbo, vidutinės namų ūkio pajamos ženkliai sumažės. Be to, smunkant atlyginimams veikiausiai sumažės ir socialinės išmokos. Taigi, nepaisant lėtėjančios infliacijos, artimiausiais metais perkamoji gyventojų galia smigs.
Nedarbo lygis Europos Sąjungoje ir pasaulyje
Nedarbo lygis Europos Sąjungoje nuo 2008 m. rugsėjo mėn. didėja. Eurostato vertinimais, nedarbo lygis, eliminavus sezono įtaką, 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse 2009 m. balandžio mėn. buvo 8,6 procento, o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jis siekė 6,8 procento. 2009 m. balandžio mėn. didžiausias nedarbo lygis buvo Ispanijoje – 18,1, Latvijoje – 17,4, Lietuvoje – 16,8, Estijoje – 13,9 procento. Žemiausias nedarbo lygis išlieka Nyderlanduose – 3,0, Austrijoje – 4,2, Kipre –5,4, Danijoje ir Slovakijoje – po 5,5 procento.
Nedarbas didėjo beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Daugiausia nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. nedarbo lygis išaugo Lietuvoje (nuo 4,3 proc. iki 16,8 proc.), Latvijoje (nuo 6,1 proc. iki 17,4 proc.) ir Estijoje (nuo 3,7 proc. iki 13,9 proc.).
2009 m. kovo mėn. nedarbo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo 8,9 procento, o prieš metus – 5,0 procento.