Ūkininkas S.Gineika: „Sodra“ bruka trečią pensiją, kurios nenoriu“

Laiške redakcijai S. Gineika rašo: „Mano ūkis – 5,75 EDV, auginu kviečių, miežių, rapsų. Šiauliuose dirbu individualioje firmoje, rankomis atlieku vienetinį darbą. Darbdavys moka privalomus mokesčius „Sodrai“, antrą pensiją kaupiu privačiame investiciniame fonde. „Sodra“ man dar siūlo trečią pensiją ir aiškina, neva tuomet pirmoji bus didesnė. Kodėl du kartus turiu mokėti mokesčius „Sodrai“? VMI išleistoje knygutėje „Mokesčių pakeitimai 2009 m.“ vasario 4 d. yra pateikti papildymai, kad dirbantys ūkininkai gali nemokėti mokesčių „Sodrai“, jeigu ūkis iki 14 EDV. „Sodros“ specialistės vadovaujasi po sausio 1 d. atsiųstais pirminiais dokumentais, o apie pataisymus nežino.

Man didesnės pensijos nereikia, mokesčiams mokėti neturiu atliekamų pinigų, nes daug investicijų reikia kuriamam ūkiui. Ketinu pirkti 20 ha žemės, reikia naujos technikos, turiu griūvantį grūdų sandėlį. Ūkis nuostolingas, nemažai lėšų žemei skiriu iš pagrindinio savo darbo. Didinsiu ūkį, tikiuosi sulaukti pelno.

Man iškilo keletas klausimų: kodėl ūkininkai, šiais metais dar negavę pajamų iš žemės ūkio, kas ketvirtį turi mokėti „Sodrai“? Kodėl negalima tų mokesčių mokėti metų pabaigoje? Kodėl įmokos turi būti sumokėtos nuo 9 600 Lt sumos (12 minimalių mėnesinių algų)? Kas sugalvojo smulkiajam ūkiui tokią sumą, nuo kurios kas mėnesį reikės mokėti 8 proc. „Sodrai“? Gal labai stambūs ūkiai ir gali tokius mokesčius mokėti.

Septyniolika metų puoselėjau viltį turėti savo ūkį. Ar neteks viską baigti, nes ūkininkus nelengva padėtis jau baigia suriesti į ožio ragą.“

Gegužės 12-ąją ūkininkas S. Gineika iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriaus gavo raginimą, kad iki balandžio 15 d. privalo sumokėti 192 Lt skolą (įmokos „Sodrai“), tačiau skolos nesumokėjo ir „Sodros“ biudžetui skolingas minėtą sumą. „Siūlome Jums per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti nurodytą sumą į vieną iš nurodytų „Sodros“ sąskaitų. Primename, jei per nustatytą terminą skolos nesumokėsite, ji bus išieškota priverstine tvarka, o dėl turto arešto, antstolio vykdymo išlaidų, priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo patirsite nepatogumų ir papildomų išlaidų“, - buvo paragintas S. Gineika.

Ūkininkas tą skolą „Sodrai“ prieš kelias dienas sumokėjo.

Kartu su S. Gineika nuvykome į susitikimą su Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriaus Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vedėju Vygintu Rutkumi.

Ūkininkas vedėjui V. Rutkui kelis kartus pakartojo savo klausimą: „Kodėl „Sodra“ prievarta man „uždėjo“ tą trečią pensiją? Atsiuntė pranešimą, kad šių metų balandžio 9 d. man suteikiamas draudėjo pažymėjimas. Tai buvo padaryta be mano žinios. Dirbu privačiame sektoriuje, darbdavys moka įmokas, taigi sau pensiją užsidirbu. Aš jau turiu 28,5 m. darbo stažą, dirbau „Nuklono“ gamykloje, vėliau 16 m. kaip elektronikos specialistas darbavausi vidaus reikalų sistemoje. Antrą pensiją kaupiu investiciniame privačiame fonde, jau ketverius metus moku įmokas. O trečią pensiją man „prirašė“ kaip ūkininkui, nori nenori, bet turi mokėti įmokas „Sodrai“. Aš tam prieštarauju“.

Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vedėjas V. Rutkus ūkininkui paaiškino, kad tai – ne trys pensijos, vienas įmokas „Sodrai“ moka darbdavys iš jo darbovietės, kitos įmokos – iš ūkininko ūkio. Viskas bus sumuojama nuo įmokų, kurias S. Gineika sumoka, bus skaičiuojamas jo pensijos dydis. „Sodra“ mokės vieną pensiją iš visų pajamų, kurios suplauks. Antrą pensiją Skirmantas gaus iš privataus investicinio fondo, kuriame jis savanoriškai kaupia pinigus.

V. Rutkus priminė, kad naujoji Vyriausybė ir Seimas nutarė, kad nuo 2009 m. sausio pirmosios atsiranda nauja apdraustųjų grupė – ūkininkai. 2004-2008 metais ūkininkai „Sodrai“ mokesčių nemokėjo, buvo atleisti nuo šio mokesčio.

- Seimas priėmė naują įstatymą, taigi ūkininkai dabar privalo mokėti „Sodrai“ įmokas. VSD įmokų gali nemokėti socialinio draudimo, senatvės, invalidumo ar pašalpos pensijų gavėjai. Mes vykdome įstatymus. Jūs galite įmokų nemokėti, jei atsisakysite ūkininko ūkio. Tada, suprantama, ir jūsų pensija bus mažesnė, nes nemokėsite „Sodrai“. Jeigu nenorite mokėti mokesčių, išregistruokite ūkininko ūkį, - S. Gineikai aiškino Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vedėjas. - Visi dokumentai ir raštai, kuriuos gavo ūkininkas, yra ne mūsų sugalvoti, „Sodros“ specialistės tikrai žino visus naujausius įstatymus ir reikalavimus, jais vadovaujasi savo darbe. Mes visi privalome vykdyti įstatymus.

Žemės ūkio veikla besiverčiantys gyventojai „Sodrai“ moka tuo atveju, jei jų registruotos valdos dydis yra 4 ar daugiau europinio dydžio vienetai (EDV). Tokiu atveju šių įmokų dydis 2009 m. yra 8 proc. deklaruotų metinių žemės ūkio veiklos pajamų. Per metus šios įmokos turi būti sumokėtos nuo ne mažesnės kaip 12 minimalių mėnesinių algų sumos (9 600 Lt), tačiau ir ne nuo didesnės kaip 12 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos (17 856 Lt). V. Rutkus sakė, kad ūkininkai, kurių valdos dydis iki 4 EDV, gali draustis savanorišku draudimu. Kiti reikalavimai ūkininkams, kurių žemės valdos dydis didesnis nei 14 EDV.

Laisvalaikiu ūkininkaujantis S. Gineika bėdojo, kad ūkis Moniūnų kaime kol kas nuostolingas, vaizdingai pridūrė – nulis pajamų. Jo žmona Baisogalos seniūnijoje (Radviliškio r.) paveldėjo žemės, todėl šeima nusprendė ūkininkauti. Daugiau kaip 20 ha dar nuomoja iš valstybės. Anot Skirmanto, miestas žmones veja į kaimą, o kaime – vėl blogai.

- Į ūkį investuoju pinigus, kuriuos uždirbu pagrindiniame darbe. Turiu seną traktorių, seną javų kombainą, trijų vagų plūgą. Kartais su ironija sakau, kad ūkininkauju ant metalo laužo. Už simbolinę kainą įsigijau sukiužusį griūvantį sandėlį, kuriame telpa tūkstantis tonų grūdų. Kaip ir kiti žemę mylintys žmonės, turiu savo ūkio viziją, tikiuosi, kad nereikės tik investuoti, bet ir pelno turėsiu. Esu patriotas, per daug įaugęs į Lietuvos žemę, kad lengvai galėčiau atsisakyti ūkio.

Kaip viskas keistai išeina – apžėlusią žemę įdirbau, sutvarkiau, dar pelno iš ūkio neturiu, o „Sodra“ mane verčia mokėti mokesčius. Didesnės pensijos nenoriu, man šiandien kiekvienas litas reikalingas ūkiui. Planuoju dar 20 ha žemės pirkti. Per žiemą taupau pinigėlių ūkiui, kad pavasarį galėčiau žemę arti, sėti, o dabar kiekvieną ketvirtį turėsiu mokėti po 192 Lt. Jeigu taip sunku, ko gero, teks išregistruoti ūkį. Įstatymų leidėjai, valdininkai tikrai nežino žemdirbių problemų, jie apie žemės ūkį sprendžia Vilniuje žiūrėdami pro užtamsintus langus.

Skirmantas pusbalsiu sakė, kad ūkis jam reikalingas, jis labai myli kaimą, džiaugiasi dirbdamas žemę. O koks džiaugsmas, kai ji subrandina derlių.