Grafo-melo-manas Tomkus smulkiai išdėstė visą slapto
sąmokslo teoriją ir praktiką, t.y. apdainavo viską, ką žino ir net ko
nežino, apie vieną jam labai nemielą blondinę ir visas svetimas
„matrioškas“ (štai kur šeimos žmogus! Užtenka jam ir savų olialia
mergaičių!).
Asta Baukutė nemokamai, t.y. už valdiškus pinigus, ir be
galo atvirai pasidalijo visais žindymo ypatumais Seime surengtoje
plataus masto siauro profilio konferencijoje.
Žiežmarių ir net Marijampolės (suvalkiečiai praranda formą!) merai į tris dalis kilniai
pasidalijo (su Jurbarku) garbę vadintis vieta, kur buvo nugalabytas
Brunonas, kuris dėl tokio lietuvių elgesio (įtariama, prie Dainių
pelkės) iš paprasto misionieriaus tapo šventuoju. (Tiesa, veidmainiai
lenkai jau prieš 99 metus tą vietą pasisavino ir tvirtina, kad tai
Lėcius prie Gižycko ežeryno, bet patį nusikaltimą vis tiek primeta
lietuviams).
Naujasis Vilniaus meras nedrąsiai pasidalijo drąsiomis svajonėmis pastatyti sostinėje namą peliukui Mikiui, sakė, Disneilandas nurungs net patį Guggenheimą-Ermitažą!
Kubilius su Šemeta apsikeitė žirklėmis ir dabar finansų ministras karpo ausimis, mat Seimo
(o)pozicija dosniai su juo pasidalijo vienintele turima interpeliacija.
Daktarė, pagal feministinę pavardžių rašybą - Henytės žmona, pasidalijo
nerimu su prokurorais, esą jos nekaltas vyras (kalta aplinka jau
pasodinta) priverstas slapstytis svetur, nes niekas iki šiol jam vis dar
nepasiūlė jo vertų lengvatų.
Net LEO LT pareiškė, kad yra pasirengęs nuostoliais, kurių atsiras dėl kada nors atpigsiančios elektros, pasidalyti su jos gamintojais. Bet Sekmokas, tarsi koks Damoklo kardas
pakibęs virš Lietuvos Liūto galvos, grūmoja, kad teks jam pačiam
susimažinti perpus, be to, bus atimta pusė jo graužiamo kaulo.
Plėšriųjų vadas Vaitkus Liūtaširdis griežtai užprotestavo - už pusę
algos, jei vietoj 27 gabalų liks tik 13, jis nedirbs, nes jo atsakomybė
TOKIA didžiulė!
Susigėdo bibliotekininkai, tokius žodžius išgirdę, suprato, kad jie yra žmonės be atsakomybės, nes dirba už 800 Lt, jei reikės - dirbs ir už 400... „Neliūdėk, Leo, neliūdėk“, - uždainavo
svajonių veteranas Žvagulis, primindamas, kad net balanos gadynėje jau
svajota apie visos šalies elektrifikaciją, tad be grobio liūtas neliks,
neteks jam gėdingai spūdinti į darbo biržą. Besiklausant šio dainiaus,
man staiga šovė į galvą išganinga mintis - jeigu neatsiras, kas imtųsi
TOKIOS didelės atsakomybės už TOKĮ mažą atlyginimą (vos 13 gabalų), gal
LEO LT taryba išsiskirstys savo noru, be grasinimų teismais ir net be
išeitinių kompensacijų?
Buvau jau besiūlanti tokią išeitį Sekmokui, bet prikandau liežuvį, prisiminusi vieną plunksnos brolį prancūzą, kuris praleido gerą progą patylėti ir išdėstė savo nepadorų pasiūlymą. Pasak
jo, ES iždas mažiau nukentėtų, jeigu pusė atlyginimo būtų mokama tik
tiems buvusiems eurokomisarams, kurie, baigę kadenciją, nesusiranda
(sic!) jokio kito darbo.
Tokių irgi, žinoma, nemažai dėl visiškai suprantamų priežasčių, bet kyla įtarimas, kad to darbo visai neieškotų 99 % ekseurokomisarų, išskyrus vieną - tą, kurią taip atakuoja
grafo-melo-manas Tomkus. Mano pasiūlymas, ko gero, toks pat nepadorus
- į ištuštėjusią (o šventa vieta tuščia nebūna) LEO LT tarybą iškart
balotiruotųsi bibliotekininkai, taigi bibliotekos, paskutinė, pasak
kultūros ministro, šviesos tvirtovė, liktų ne tik be skaitytojų, bet ir
be darbuotojų.
Lazda turi du galus, kaip sako išmintingi lubistai, t.y. pažangūs Lubio mokiniai. Šis į viešumą nesiveržiantis oligarchas visada apdairiai pasirūpina abiem galais, todėl jo karjeristinis kelias toks
tiesus, kaip kai kurių politikų smegenų raukšlės. Jokių sukrėtimų! Net
šiais tokiais sumaištingais laikais, kai milijonierius Petraitis
„Humanoje“ vagia padėvėtus marškinius, o jaunas vilnietis bedarbis
Beliakovas, prisėdęs prie interneto, lengvai ištuština net kelių užjūrio
(tas pagirtina!) milijonierių kišenes!
Pagal Mikaldos pranašystę, tokia maišatis - tikra pasaulio pabaiga. Be to, gali įvykti ir daugiau
panašaus pobūdžio keistenybių. Antai naktį prieš Eurovizijos finalą
pranašiškai susapnavau, kad Sasha Son(g), gerbėjų iškart po pusfinalio
pramintas Sasha san, nugalėjo Patricią Kaas!
Atsibudusi supratau: Lietuvos dainiams, net ir patekusiams į finalą, reikia grįžti namo
iškart po pusfinalio. Nesiseka jiems žvejoti europiečių, net kaimynų,
balsų. Pasitvirtino niūri tiesa: Rybak rybaka vidit iz daleka, t. y.
žvelgdamas iš pirmos vietos į priešpaskutinę...
O naktį po rinkimų, prieš vyriausiajam rinkimininkui Zenonui paskelbiant rezultatus, kamavo
košmaras, kad Jeruzelskas, pardon, Jezerskas nurungė pačią Lemtį, t.y.
Lietuvos Dalią! Kitą kartą pasivaideno, kad į europarlamentą išrinktas
Rolandas, susidėjęs su Viktoru U., Briuselyje paėmė valdžią, padarė savo
tvarką, įvedė dar savesnį teisingumą ir iškilmingai prisiekė atkeršyti
Lietuvai už jiems abiem padarytas skriaudas.
Regėjau, kaip vietiniai frontininkai, paskatinti neramumų Briuselyje, paima valdžią Vilniuje ir
Maskva vėl tampa Lietuvos sostine. Kaip eurodainius Sasha san, dabar
pasivadinęs Sasha syn, sukuria naujos sąjungos himną rusų ir anglų
kalbomis, mat lietuvių kalbą jau visi pamiršę...
Pamenu, kaip tada ėjau plačiais Šiaurės Vakarų krašto „tratuarais“, kaip
užsukau į saloną „Fyfa“, į parduotuvę „Gourmet“, restorane „Domm“
dideliu šaukštu, kaip rekomenduoja Oželis, užkandau rusų gamybos juodųjų
ikrų, gurkštelėjau „olialia Sexy Cola“, blizgiuose žurnaluose
perskaičiau karščiausias naujienas, t.y. apžiūrėjau Madonnos, Victorios
Beckman, Angelinos Jolie ir kitų sukneles, naujus batus ir vyrus, o tada
pajutau, kad tampu visai kitu žmogumi.
Tas naujas žmogus skambėjo ne tik chameleoniškai išdidžiai (net pamaniau, ar nereikėtų man
balotiruotis į gražuolių korpusą, kurį Berlusconis apmoko Europarlamento
šturmui?), bet ir ne taip įkyriai lietuviškai.
Panašiai, kaip širdį glostanti svajonių sukirpėjo jau išleisto bestselerio „Pin kodas“
pagrindinės veikėjos pavardė - Pinkė. Ji ne tik graži (ne pavardė,
žinoma, o kas po ja, t.y. pats modelis), bet ir protinga, išmano
paprastą gyvenimo dialektiką: „Kai vyras turi pinigų, šalia jo
atsiranda moterų. Kai atsiranda moterų, dingsta pinigai. Kai dingsta
pinigai, dingsta ir moterys. Kai dingsta moterys, atsiranda pinigų. Ir t.t.“
Apsiginklavusi tokia gyvenimo sans soucis filosofija, sumojau, kad pats
laikas kartu su jurbarkiškiais prie Dainių pelkės pastatyti kryželį, bet
ne šv.Brunonui, o lietuviams, kurie net 1000 metų užsispyrę laikėsi
savo, bet XXI a. pagaliau susizgribo, kad laikas tapti kuo nors kitu.
Chameleonas - tai ne cham&leo.lt, o žmogus, dažnai keičiantis savo
nuomonę, pažiūras, pavardes ir tautybę. Malonu priklausyti daugumai.
Tiesiai iš Dainių pelkės
Krescencija ŠURK(UT)Ė