Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas sekmadienį Lietuvoje vyksiančių rinkimų į EP agitacinę kampaniją žiniasklaidoje, KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius sakė, kad šis svarbus politinis įvykis radijui, televizijai, spaudai visiškai neįdomus.
„Rinkimai į EP aiškiai yra politikos paraštėse, marginalinis dalykas. Tie politikai, kurie dalyvauja rinkimuose, be abejo, susitinka su visuomene, rinkėjais, važiuoja per Lietuvą, bet pačios rinkimų kampanijos matomumas yra nedidelis. Visuomenės susidomėjimas rinkimų kampanija, matyt, irgi nėra didelis, nes galima spręsti ir pagal komentarų skaičių EP rinkimams skirtuose interneto puslapiuose. Jeigu lygintume su ką tik vykusiais prezidento rinkimais, jie neabejotinai sulaukė daugiau dėmesio“, - sakė A.Krupavičius.
Pasak politologo, prie niūros rinkimų kampanijos prisideda tai, kad neseniai vyko prezidento rinkimai ir nemaža dalis rinkėjų mano, kad jie jau atliko savo pilietinę pareigą, tad EP rinkimai nėra tokie svarbūs kaip šalies vadovo ar parlamento. Žmonės atsainiai žiūri į šiuos rinkimus, nes EP kaip institucijos galios priimant sprendimus Europos Sąjungoje yra ribotos.
Kita vertus, A.Krupavičius pabrėžia, kad svarbiausią vaidmenį minorinėje rinkimų agitacijoje atlieka ir Lietuvos žiniasklaida.
Politikos apžvalgininko teigimu, daugiausia informacijos rinkėjai sužino per agitacines laidas televizijoje. Tačiau, jo nuomone, tokią agitaciją reikėtų tobulinti.
„Ta forma, kuria vyksta televizinė rinkimų agitacija, yra ne agitacija, o rinkėjų debilizacija. Nes rinkėjas neturi nei laiko, nei galimybių žiūrėti tiek agitacinių laidų per televiziją, kiek jų transliuojama. Rinkėjas visuomet gauna tik dalinę informaciją, nes realiai diskusijų laidose nėra. Išsakoma savo nuomonė, viena kita problema. Televizijos agitacinį formatą reikia pakeisti radikaliai ir visam laikui“, - kalbėjo jis.
A.Krupavičiaus teigimu, kokybiškiausią rinkimų kampaniją vykdo interneto tinklalapiai. Politologas negailėjo pagyrų Lietuvos ir užsienio interneto portalams. Juose apie EP rinkimus galima rasti daug kokybiškos, profesionaliai parengtos informacijos.
„Labai nemažai analitinių priemonių, kur rinkėjai gali pasitikrinti savo politines pažiūras, palyginti su partijų, politikų požiūriais. Internete informacijos yra daug, bet interneto informacija naudojasi tie, kurie rimtai domisi politika, turi rimtų politinių ambicijų“, - sakė A.Krupavičius.
Profesorius pridūrė, kad per radiją taip pat galima išgirsti gerų diskusijų, agitacinių laidų, bet jų yra per daug. Tuo tarpu spaudoje informacijos yra mažai.
Daugiausiai politologo kritikos sulaukė vaizdinė rinkimų į EP lauko reklama.
„Ją galima rodyti pasauliui, studentams universitetuose, kaip negalima agituoti. Plakatai vienoje vietoje. Vietos parinktos netinkamai, visų kandidatų plakatai sugrūsti į vieną stendą. Stendai neestetiški, ir neatsitiktinai juos niokoja. Jie darko miestų, gyvenviečių vaizdą“, - teigė A. Krupavičius.
Politologas siūlė Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams imti pavyzdį iš Vokietijos, kur vaizdinė agitacija yra tvarkinga, civilizuota ir rinkėjas mato politikų veidus, priklausomybę partijai ir pagrindinę idėją.
ELTA primena, kad rinkimai į EP Lietuvoje vyks birželio 7 dieną. Lietuva rinks 12 europarlamentarų.
Dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose VRK yra įregistravusi 15 partijų.