Jo nuomone, pirmiausia reikėtų aiškinti, kaip mes
įsivaizduojame tą žalą, kodėl mūsų santykis su Rusija šiuo atveju
yra ypatingas, kodėl tai yra vienas iš principų, kurio mes negalime
atsisakyti. „Manyčiau, kol nebus tai iki galo suvokta būtent
Vakaruose, mums bus labai sunku kalbėtis su tais, kurie yra
Rytuose“, - sakė NSGK pirmininkas.
Žalos atlyginimas, jo nuomone, tai vienas svarbių principų,
kurio mes jokiais būdais negalime atsisakyti. „Kita vertus, kai mes
beveik prieš 10 metų priėmėme įstatymą dėl žalos, padarytos
Lietuvos Respublikai atlyginimo, tikėjomės iš tuometinės
Vyriausybės, iš visos Lietuvos valdžios kažkokių žingsnių, kurie
padėtų nustatyti žalos apimtis, ką mes skaičiuojame, ko
neskaičiuojame, kokius argumentus naudojame, o kokių galbūt ir
neverta naudoti“, - sakė A.Anušauskas.
Tačiau iki šiol, anot jo, nėra valstybiniu mastu patvirtinti
žalos skaičiavimai. „Kažkokie skaičiavimai egzistuoja, minimi patys
įvairiausi skaičiai, bet vis dėlto jie buvo ir yra kol kas
neoficialūs“, - sakė A.Anušauskas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos
narys Emanuelis Zingeris mano, kad istorinių dalykų nepripažinimas
susijęs su Kovo 11-osios dalykais.
„Žalos atlyginimo nereikalavimas gali sukelti iliuziją, kad mes
galime atsisakyti ir Kovo 11-osios“,- sakė E.Zingeris.
Lietuvos vyriausybė turi įkurti fondą,
kuris padėtų privatiems asmenims bylinėtis dėl sovietų okupacijos padarytos
žalos kompensavimo.
Būtinybę įsteigti tokį fondą penktadienį bendražygio konservatorių vadovo
Andriaus Kubiliaus Vyriausybei priminė europarlamentaras konservatorius
Vytautas Landsbergis.
Kalbėdamas per Seime surengtą diskusiją apie sovietų okupacijos žalos
atlyginimą V.Landsbergis teigė, kad pavieniai piliečiai, kurie bando siekti
iš Rusijos prisiteisti žalos atlyginimą, yra palikti vieni. Anot jo,
Vyriausybės parama šiuo atveju būtina.
„Turbūt Vyriausybė tai padarys, įsteigs fondą, kuris padėtų privatiems
ieškovams gauti advokatus ir padės kovoti dėl tremties, dėl vergų darbo
(...) Vokietija moka už tai, o Rusija nežino net, kad yra toks klausimas. O
skriauda yra? Yra. Mes savo piliečių neginame", - kalbėjo V.Landsbergis.
Jis teigė kėlęs šį klausimą Europos Komisijos lygiu. Nors eurokomisarai
ir susidomėjo šia problema, viskas esą susivedė į klausimą, o kokia Lietuvos
pozicija dėl žalos atlyginimo.
Europarlamentaras pabrėžė, kad keliant okupacijos žalos atlyginimo
klausimą būtų naudinga konkretizuoti atskirus dalykus. Pavyzdžiui, jis
priminė Lietuvos piliečių prarastus indėlius SSRS Taupomajame banke.
„Daugybę metų nesisekė ankstesnės sudėties Seime priimti rekomendaciją,
kad Vyriausybė turėtų duoti nurodymą atitinkamoms žinyboms, jog Rusijos
konfiskuotų rublinių indėlių sumos taip pat turi būti įrašomos į okupacijos
žalą. Buvo išvežti keli milijardai rublių į Rusiją. Negaliu pasakyti, kad
Rusija atsisako svarstyti tą klausimą, nes niekas nedrįsta kelti to
klausimo", - pareiškė V.Landsbergis.
Politikas ragino Lietuvos diplomatus, valdžios atstovus, visuomenę
nesivelti į diskusijas, ar buvo okupacija. „Yra faktų istorija, ir nereikia
leisti paversti jos debatų istorija", - teigė jis.
Teisininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad dabartinė Rusija yra atsakinga
už SSRS agresiją prieš Lietuvos Respubliką prieš daugiau kaip 60 metų, nes
Rusija pati save laiko SSRS tęsėja.
„Ji pati taip save vadina, ji pripažįsta SSRS teisės aktus, Rusija
pratęsė SSRS narystę Jungtinėse Tautose, - argumentavo teisininkas. -
Kadangi valstybė yra ta pati, ji turi atsakyti už tarptautinės teisės
pažeidimus."
Anot jo, pagal tarptautinę teisę, turi būti atkuriama padėtis, kuris buvo
iki teisės pažeidimo. Jeigu tai neįmanoma, privalu sumokėti tinkamą
kompensaciją už padarytą žalą ir pažadėti nekartoti panašių veiksmų.
D.Žalimas sakė, kad mažiausia, ką Lietuvą dabar turi padaryti, -
išlaikyti pretenziją dėl žalos atlyginimo ir neleisti abejoti, kad Lietuva
gali atsisakyti šios pretenzijos. Jis atkreipė dėmesį, kad 2000 m. priimtas
įstatymas dėl okupacijos žalos atlyginimo nevykdomas.
„Įstatymas įpareigoja turėti nors ir miegančią derybų delegaciją,
įpareigoja turėti žalos apskaičiavimą. Skaičiai lyg ir yra, bet jie
nepatvirtinti, todėl procesas nebaigtas", - kalbėjo krašto apsaugos
ministrės patarėjo pareigas einantis D.Žalimas.
Kita vertus, jis pripažino, jog derybos su Rusija neįmanomos, nes ji
nesutiks derėtis. Teisininkas taip pat abejojo, ar Rusija sutiktų su Lietuva
dėl okupacijos žalos atlyginimo bylinėtis Tarptautiniame teisingumo teisme.
Buvęs politinis kalinys buvęs parlamentaras Povilas Jakučionis stebėjosi,
kad Lietuva iki šiol neturi savo veiklos strategijos šiuo klausimu.
„Seimo nariai jau nekartą ragino ankstesnes vyriausybes sukurti tokią
strategiją. Negana to, dar 2000 metais paskaičiuotas žalos dydis iki šiol
nėra oficialiai patvirtintas ir apie tai nėra reikiamu būdu informuota
Rusijos pusė. Išvadą galima padaryti tik vieną, kad nė viena Vyriausybė
rimtai nesirengė žalos atlyginimo reikalauti. Gal dėl pragmatinių sumetimų,
gal tik vengė „erzinti Rusiją". Pavyzdžiui, dėl pigesnių dujų ar daugiau
naftos Mažeikiams. Bet juk šie dalykai galėjo būti įskaičiuoti į žalos
atlyginimą", - kalbėjo jis.
Kalėdamas Vorkutos ypatingojo rėžimo lageriuose P.Jakučionis teigė statęs
gyvenamuosius namus Vorkutoje ir dvi akmens anglies šachtas, kurios ir dabar
sėkmingai eksploatuojamos.
„Politiniai kaliniai ir tremtiniai Sibire dirbo sunkius vergiškus darbus
be atlygio, tik už menką maisto davinį. Jie tiesė geležinkelius, statė
kelius ir tiltus, gamyklas ir naudingųjų iškasenų kasyklas. Pastatė naujus
miestus anksčiau negyventose teritorijose. Visa tai liko Rusijos Federacijai
ir duoda naudą iki šiol. Teisinga būtų nors vieną procentą pelno skirti tų
įmonių statytojams", - kalbėjo buvęs politinis kalinys.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga jau ne kartą siūlė
Vyriausybei tartis su Rusija, o šiai nesutikus, reikalauti per Europos
Parlamentą, Europos Komisiją, Europos Tarybą, kad didžioji kaimynė mokėtų
pensijas už politinių kalinių ir tremtinių priverstinio darbo laiką, už
sveikatos sužalojimus ir suluošinimus priverstinuose darbuose, už
priverstinį neatlygintiną darbą.
Lietuva anksčiau yra skaičiavusi, jog SSRS okupacijos padaryta žala gali
siekti apie 80 mlrd. litų, tačiau ši suma nėra oficiali.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam
pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-1945
metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva
vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės
emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.