Ką apie tai galvoja šalies žemėtvarkininkai ir hidrotechnikai? Žemėtvarkos ir melioracijos darbuotojų profesinės dienos išvakarėse apie aktualiausias problemas su Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos (LŽHIS) prezidentu Audriumi PETKEVIČIUMI ir kalbėjosi „Ūkininko patarėjo” korespondentė Vanda VASILIAUSKAITĖ.
- Šalies žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistai profesinę dieną pasitinka su dideliu nerimu ir susirūpinimu dėl ateities...
- Mūsų nuotaikos labai sudėtingos. Kalbant paprasčiau, daugelis gerų specialistų netenka darbo, gerokai mažėja darbų apimtys bei darbuotojų darbo užmokestis.
Šiandien situacija žemės tvarkymo srityje netoleruotina tiek specialistų, tiek visuomenės požiūriu, nes valstybė numato iš esmės nevykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Tokiais veiksmais gali būti supriešinama visuomenė, formuojama negatyvi nuomonė apie specialistus, žemės reformą ir valstybės įsipareigojimų patikimumą.
Suvokiant ekonominės krizės mastą ir valstybės politikos pokyčių būtinybę, būtina siekti, kad žemės tvarkymo problemos būtų efektyviai sprendžiamos.
- Kokios mintys aplanko matant, kad žemėtvarkininkai šiandien lyg ir nereikalingi, vienos pirmųjų tai pareiškė kai kurios apskritys?
- Nesakyčiau, kad žemėtvarkininkai yra nereikalingi. Kas bebūtų, žemę visuomet reikėjo ir reikės tvarkyti, matuoti ir projektuoti joje veiklą.
Tačiau kalbant apie su valstybės veikla susijusius žemėtvarkininkus, deja, aplanko liūdnos mintys.
Šiandien tikriausiai niekam nereikia įrodinėti, jog žemė yra nacionalinis turtas. Tačiau šiam turtui valdyti skiriama per mažai dėmesio.
Be abejo, esama valdymo sistema reikalauja pertvarkos siekiant optimizuoti procesus, diegti naujas technologijas ir atsisakyti biurokratizmo. Tačiau šiuo metu matome tik esamos padėties griovimą, kai apskričių viršininkų administracijose mažinamas tik specialistų skaičius, o kiti valstybės tarnautojai (teisininkai, kalbininkai, sekretoriai ir pan.) paliekami.
Žemės reformos sustabdymas žemėtvarkos projektų autorius palieka be darbo. Galima prognozuoti, kad apie 1000 specialistų neteks darbo.
- Kokias matote priežastis, lėmusias tai, kas būtent šiuo metu atsitiko žemės tvarkymo srityje?
- Viena pagrindinių priežasčių yra tai, kad ši sritis visuomet labai jautri politiniams sprendimams, jie priimami neįsiklausant į specialistų nuomonę.
Žemės reformos sustabdymas šiuo metu, kai šalyje liko apie 35 tūkst. pretendentų, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės į žemę, yra ne visai tinkamas. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas turi būti tęsiamas ir baigiamas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, tam tikslui valstybės biudžete numatant būtinas lėšas. Deja, bet numatoma visiškai atsisakyti finansuoti žemės reformos darbus.
- Šį balandį LŽHIS suvažiavime (per patį sunkmetį) kolegos Jums, jaunam žmogui, patikėjo sąjungos vairą. Su kokiomis mintimis pradėjote eiti šias pareigas?
- Šiuo sudėtingu laikotarpiu bandysime siekti, kad bendromis pastangomis būtų keliamas pasitikėjimas žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistais, keliama jų kvalifikacija, visuomenė būtų informuojama apie svarbiausius įvykius šiose srityse, o valstybės institucijoms pateikiami siūlymai dėl racionalių sprendimų priėmimo.
Tikiu, kad LŽHI sąjungos narių bendra veikla bent truputėlį prisidės siekiant bendrų valstybės ir visuomenės tikslų žemės tvarkymo bei vandens ūkio srityse.
- Ką reikėtų keisti žemės administravimo srityje?
- Žemės administravimas ir valstybinės žemės valdymas turėtų būti centralizuotas steigiant Žemės fondą prie Žemės ūkio ministerijos, kuris turėtų paprastą, efektyvią struktūrą ir labai kvalifikuotus specialistus. Valstybė turėtų laikytis nuoseklios, skaidrios ir ilgalaikės žemės administravimo politikos bei užtikrinti veiksmingą žemės administravimo sistemos funkcionavimą.
Žemėtvarkos funkcijų perdavimą iš apskričių viršininkų administracijų savivaldybėms ar kitoms institucijoms vykdyti labai gerai įvertinus organizacines aplinkybes, kompleksiškai, siekiant išlaikyti bendrą žemėtvarkos sistemą visoje šalyje.
Būtina supaprastinti teritorijų planavimo procedūras bei užtikrinti efektyvią jų kontrolę. Žemės konsolidacija – būtina kompleksiško kaimo teritorijų planavimo ir vystymo priemonė.
Valstybės valdymo ir savivaldos institucijose turi būti diegiamos elektroninės paslaugos, užtikrinančios realų vieno langelio funkcionavimą bei supaprastinančios ir pagreitinančios sprendimų priėmimą.
Elektroninėms paslaugoms funkcionuoti turi būti kuriamos specializuotos duomenų bazės, kurios ateityje užtikrins efektyvų žemės naudojimą ir sprendimų priėmimą. Siekiant išvengti nekilnojamojo turto kainų burbulo ir realiomis aplinkybėmis nepagrįstų staigių kainų svyravimų (spekuliacijų), žemės ir jos nuomos mokestis turi būti susietas su žemės rinkos verte. Žemės vertės padidėjimas, apleista žemė gali būti apmokestinama pajamų ar nekilnojamojo turto mokesčiais.
Valstybė turi aktyviai kontroliuoti, kad žemė būtų racionaliai naudojama pagal nustatytas sąlygas.
- Esate visuomeniškas žmogus, teko matyti, kaip gražiai bendradarbiaujate su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Suomijos. Jie, regis, išvengė panašių problemų, kurias jaučiame Lietuvoje. Kodėl?
- Bendrauju su daugelio šalių specialistais. Tenka konstatuoti, kad daugelyje šalių reformos vyko truputėlį kitaip, labai aiškiai suvokiant, kad jos negali apsunkinti šalies gyventojų veiklos. Reformos buvo ilgai planuojamos, kuriamos, išbandomos ir tik tada diegiamos naujovės į kasdienį gyvenimą.
Deja, mūsų šalies patirtis rodo, kad per visus metus žemės tvarkymo srityje buvo daroma atvirkščiai: pirmiausia griaunama, o po to bandoma kažkaip kapstytis iš susidariusios padėties.
- Neseniai vykusiame žemdirbių suvažiavime daug purvo dėl nevykusios žemės reformos buvo išlieta žemės tvarkytojų adresu. Ką manote apie tai?
- Be abejo, pasitaiko atvejų, kai neatsakingi specialistai daro tyčinius nusižengimus ar nusikaltimus siekdami naudos. Tačiau šiuos atvejus turi aiškintis teisėtvarkos institucijos.
Gaila, bet daugelis kaltinimų žemėtvarkininkams yra susiję su politiniais sprendimais, o žemėtvarkininkai yra tik šių sprendimų vykdytojai. Dažnai kyla klausimas, ką daryti, kai veiksmas yra teisėtas ir privalomas, bet neteisingas.
- Žemėtvarkininkai mėgsta sakyti, kad neva žiniasklaida menkina jų vardą. Bet pripažinkime, esama negatyvių dalykų. Teko susidurti su atvejais, kai užuot padėjus aiškintis negeroves, viršininkai stodavo aklai ginti savo specialistų, net nepradėję aiškintis priežasčių.
- Pritariu nuomonei ir visuomet inicijuoju, kad visi galimi pažeidimai būtų tiriami, klaidos taisomos, o kalti specialistai baudžiami nustatyta tvarka.
Deja, šiuo metu žiniasklaidoje sudaryta nuomonė apie žemėtvarkininkus yra neproporcingai pabloginta. Tai reiškia, kad jei šiandien šalyje yra pamatuoti (bei sudaryti dokumentai) keli milijonai žemės sklypų, tačiau tarp jų yra maža dalis atvejų, kai darbai atlikti netinkamai ar net nusikalstamai, tai tikrai nesumenkina bendros atliktų darbų apimties ir svarbos kiekvieno žmogaus ir valstybės gyvenime. Jeigu skaičiuotume proporcijas, tai netgi robotai gali padaryti daugiau klaidų.
- Ką reikėtų daryti, kad nors kiek stiprėtų profesinis prestižas?
- Per pastaruosius keletą metų profesijos prestižas po truputį kyla. Norint jį kelti, reikia kelių komponentų, visų pirma optimalios administravimo sistemos funkcionavimo, nuoseklios valstybės politikos šioje srityje, griežtos atsakomybės, visuomeninės priežiūros ir, be abejo, visų specialistų pastangų.
- Kas šiandien skaudžiausia melioratoriams?
- Numatomas esminis valstybės biudžeto lėšų mažinimas valstybei priklausančių melioracijos statinių priežiūrai ir renovacijai bei kitoms melioracijos reikmėms sukels neigiamų pasekmių. Toks lėšų sumažinimas pablogins melioracijos statinių būklę, sukels problemų žemės ūkio produkcijos gamintojams.
Norint efektyviau panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas melioracijos sistemoms ir jų statiniams renovuoti būtina supaprastinti Kaimo plėtros 2007-2013 metų plano priemonių kaimo vandentvarkos srityje įgyvendinimo administravimą, kad būtų galima greičiau parengti projektus ir įsisavinti finansinę paramą.
Melioracijos sistemos vienija daugelio žemės savininkų interesus, jos gali būti eksploatuojamos tik bendrai, todėl būtina kooperuoti melioracijos statinių savininkus, kurti asociacijas (bendrijas) šioms sistemoms eksploatuoti. O reorganizuojant apskričių viršininkų administracijas būtina užtikrinti nepertraukiamą kvalifikuotą melioracijos statinių ir melioracijos darbų valstybinę priežiūrą, kad šį darbą atliktų kvalifikuoti melioracijos specialistai.
- Papasakokite apie save, kur gimėte, ką baigėte, kodėl pasukote žemėtvarkininko keliu?
- Esu gimęs ir augęs Panevėžyje. Baigęs vidurinę mokyklą studijavau Lietuvos žemės ūkio universitete, įgijau žemėtvarkos magistro diplomą. Tiek studijuojant, tiek baigus studijas teko pabuvoti ne vienoje šalyje ir susipažinti su ten veikiančiomis žemės tvarkymo sistemomis ir gyvenimo sąlygomis.
Žemėtvarkos darbus įvairiose įstaigose jau dirbu devyneri metai. Per šį laikotarpį teko paragauti įvairių darbų: ir matininko, ir valstybės tarnautojo, ir projektuotojo.
Pagal galimybes stengiuosi dalyvauti visuomeninėje ir profesinėje veikloje. Esu išrinktas LŽHIS prezidentu dvejų metų kadencijai.
- Profesinės dienos proga Jums ir kolegoms – sėkmės bei kantrybės kasdienybėje.