Tačiau įstatymo pataisų projektas Seimo plenarinių posėdžių salės nepasiekė, sulaukęs griežtos kritikos dėl to, kad pluoštinių kanapių auginimo legalizavimo mechanizmas nenumato laukų patikros priemonių, o valstybės institucijoms nėra nustatyta data, iki kada patikros priemonės turėtų rastis. Be to, pataisos priešininkai nerimauja, kad pluoštinės kultūros auginimo legalizavimas taps priedanga sėti kanapes, skirtas narkotikų gamybai.
Neišnaudota niša rinkoje
Saulius Kokanauskas, Lietuvos linų augintojų ir perdirbėjų asociacijos koordinatorius, su apgailestavimu pasakoja, kad Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisų svarstymą nutarta atidėti neribotam laikui.
Pašnekovo žodžiais, šiandien niekam nesinori „prisiklijuoti Judo etiketės“, nors mokslo įrodyta, kad pluoštinės kanapės narkotizuojančių medžiagų neturi, o gamybiniai pajėgumai, skirti Lietuvos klimatui nenašių linų nuėmimui ir perdirbimui, rūdija nenaudojami.
„Norime aktyviai dalyvauti skatinant natūralių pluoštų: pluoštinių ir aliejinių linų, pluoštinių kanapių ir dilgėlių auginimą, perdirbimą ir galutinių produktų gamybą Lietuvoje. Šiuo metu visoje Europoje aktyviai diskutuojama apie pluoštines kanapes kaip alternatyvą linams. Prancūzija, Belgija, Olandija šiais metais mažina linų pasėlius 25-30 proc., Čekija, Latvija, Lietuva praktiškai jau neaugina pluoštinių linų. Iki 2013 m. ES šalyse prognozuojamas linų plotų mažėjimas. Siekiant, kad Lietuva užsitikrintų pozicijas augindama ir perdirbdama natūralius pluoštus, gamindama ekologiškus produktus, būtina išnaudoti susidariusią situaciją”, - kalba S. Kokanauskas.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje atitinkamiems mokslo tyrimams iki šiol nebuvo sudarytos sąlygos, tačiau Europos pramonių kanapių augintojų asociacija inicijuoja tyrinėjimus, kurie įrodo, kad narkotinės ir pramoninės kanapės – visiškai skirtingomis savybėmis pasižymintys augalai. Čekijoje, Lenkijoje, Anglijoje ir kitose šalyse jau įsitikinta, kad iki 2,5 m aukščio išaugančios pluoštinės kanapės užgožia bet kokius kitus augalus, taip pat – ir įsėtas narkotines kanapes, kurios yra žemaūgės ir šilumamėgės. Be to, apdulkintos pluoštinių kanapių žiedadulkėmis narkotinės tampa neutralios.
Kaimynai eksperimentu nenusivylė
Žodžio „kanapė“ nesibaimina ir mūsų kaimynai latviai. „Eksperimento dėlei 2007 m. pavasarį jie kaip eilinę techninę kultūrą pasėjo 10 ha pluoštinių kanapių, neakcentuodami ir neangažuodami, kad augalai gali kelti pavojų visuomenei. Rudenį derlių nupjovė žoliapjove. Šio eksperimento iniciato-rius - Kraslavos miesto meras Mečislovas Lukša ir Linų fabriko direktorius Sergejus Zakrevskis.
Mat merui aktualu pigiai apšiltinti renovuojamus daugiaaukščius ir gauti pigaus kuro miesto katilinei. Latviams net nereikėtų gaminti briketų ar granulių, nes kanapių spaliai būtų metami tiesiai į pakurą. Kadangi Kraslavoje yra linų perdirbimo įmonė, tikimasi, kad perdirbant kanapių pluoštą bus kuriamos naujos darbo vietos.
Šį pavasarį latviai pasėjo jau 100 ha pramoninių kanapių ir planuoja gauti 700-800 t šiaudelių. Be to, jie rengia projektą ES paramai ir nori statyti įmonę, kuri gamintų „kanapinę“ purškiamą šiltinimo medžiagą.
„Gegužę Kraslavoje buvo surengta mokslinė konferencija, skirta pramoninių kanapių auginimo aktualijoms aptarti. Joje dalyvavo ir per pusšimtis šia kultūra susidomėjusių vietos ūkininkų. Į analogišką renginį, vykusį mūsiškės parodos „Ką pasėsi 2009“ metu, smalsaudami užsuko vos 5 žemdirbiai. Suprantama, kad žmonės per darbymetį nenori gaišti laiko kalboms apie nelegalius augalus, kurių negali nei auginti, nei gauti realios naudos“, - kalba S.Kokanauskas.
Pasak jo, paradoksas, kad Lietuvoje galima nusipirkti latviškų „kanapinių“ desertų, kiniškų kanapių sėklų, o patiems auginti kanapių – ne.
Pluoštas, spaliai ir laukų „sanitarija“
Pašnekovo įsitikinimu, pluoštinių kanapių nauda abejonių nekelia. Augindama jas Lietuva gali išlošti vien todėl, kad pas mus santykinai labai pigi žemės ūkio paskirties žemės nuoma. Vakarų šalyse 1 ha kaina - 1000 EUR, Lietuvoje – 100 EUR. Be to, kanapių kaip ir linų ir auginimas subsidijuojamas – už vieną toną pluošto mokama 90 EUR.
„Nuolat deklaruojama, kokia kiekvienai šaliai svarbi energetinė nepriklausomybė. Vidutiniškai iš 1 ha ploto gaunama 8 t sausos masės šiaudelių. Tuo tarpu linų derlingumas Lietuvos klimato sąlygomis perpus mažesnis. Perdirbus pluoštines kanapes gaunama 3 t pluošto ir 5 t spalių. Iš pastarųjų gaminami briketai - biokuras, energetinėmis savybėmis praktiškai nenusileidžiantis akmens angliai.
Natūralus kanapių pluoštas reikalingas automobilių, popieriaus pramonei, celiuliozės gamybai. Iš jo gaminami vertybiniai popieriai, pinigų banknotai, rūkomasis popierius. „Net pačių moderniausių jūrinių laivų lynų šerdys ir šiandien yra kanapinės, nes nė viena laboratorijose sukurta sintetinė medžiaga nėra tokia atspari jūros druskai kaip kanapių pluoštas“, - pasakoja S. Kokanauskas. Pasak jo, Lietuvoje turime gamybinių plotų, kuriuos atnaujinus iš kanapių pluošto būtų galima gaminti galutinį produktą – šiltinimo medžiagą.
Dar vienas pluoštinių kanapių privalumas - po jų auginimo laukas lieka visiškai švarus nenaudojant herbicidų. „Lietuvoje yra 600-700 tūkst. dirvonuojančių plotų. Jų savininkams už žemės nepriežiūrą netrukus teks mokėti baudas. Pramoninių kanapių auginimas šiuo atveju būtų efektyvus būdas kovoti su piktžolėmis“, - neabejoja pašnekovas.
Kontrolės sistema būtina
S.Kokanausko teigimu, šiandien belieka apgailestauti, kad ŽŪM jau treti metai rengia įstatyminę bazę pluoštinėms kanapėms legalizuoti, bet iki šiol jos nesustygavo taip, kad ir „vilkas būtų sotus, ir avys sveikos“.
„Nėra abejonės, kad kitose ES šalyse yra sukurtos atitinkamos taisyklės. Tad kodėl negalėtume pasinaudoti kitų valstybių patirtimi? – retoriškai klausia pašnekovas. Jo įsitikinimu, ministerijoms ir žinyboms susikalbėti visų pirma nepavyksta dėl informacijos stokos, nes visiems šoką kelia vien bauginantis žodis „kanapė“.
„Be abejo, turi būti sukurta skaidri sistema ir aiškiai apibrėžta, kas ir kokio dydžio plotuose gali auginti pramonines kanapes. Siūlome, kad šia veikla galėtų užsiimti tik ūkininkai, įregistravę ūkį. Minimalus pasėlių plotas galėtų būti 1 ha. Auginti kanapes neturi būti leista atsitiktiniams asmenims. Suprantama, pramoninių kanapių plotai turėtų būti deklaruojami kaip bet kurie kiti pasėliai. Juk skiriant tiesiogines išmokas sugebama kontroliuoti kiekvieną hektarą. Tam pasitelkiamas net palydovinis ryšys“, - problemos sprendimo būdus dėsto pašnekovas.
Jo skaičiavimu, 200 ha pramoninių kanapių ploto nedidelei perdirbimo įmonei jau pakaktų. O tokių įmonių galėtų rastis ne viena. Tačiau su sąlyga, kad žaliava būtų auginama vietoje, nes ją transportuoti dideliais atstumais ekonomiškai neapsimoka. „Belieka tik laukti, kaip savo sumanymus pavyks įgyvendinti kaimynams latviams ir gailėtis, kad Lietuvoje nuo seno augintos, bet sovietmečiu legalumą praradusios kanapės vis dar nėra reabilituotos“, - kalba Lietuvos linų augintojų ir perdirbėjų asociacijos koordinatorius Saulius Kokanauskas.