Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas vėl grįžo prie savo idėjos įkurti Žvalgybos generalinio inspektoriaus tarnybą (ŽGIT).
A.Anušauskas pasiūlė įstatymo pataisas, kurios numato, kad po vieną žvalgybos generalinį inspektorių turėtų siūlyti prezidentas, Seimo vadovas ir premjeras. Jų kandidatūras penkerių metų kadencijai tvirtintų Seimas. Vienas inspektorių taptų įstaigos vadovu.
Pagal konservatoriaus projektą, naujoji institucija prižiūrėtų Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinės veiklos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos veiklą.
Labai rimtai abejoja
Tokius užmojus skeptiškai vertina net NSGK pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Vytautas Bogušis: „Galbūt reikėtų patobulinti kai kuriuos operatyvinę veiklą reglamentuojančius įstatymus.
Bet noras kurti dar vieną valstybinę tarnybą, kuri mokesčių mokėtojams kainuotų nemenkus pinigus, kelia rimtų abejonių“.
Politiko teigimu, jei būtų įsteigta ŽGIT, nuo operatyvinę veiklą vykdančių institucijų kontrolės pirmiausia būtų nušalintas pats Seimas.
„Didesnių galių būtų galima suteikti arba NSGK, arba Operatyvinės veiklos komisijai, arba net sukurti Seime atskirą pakomitetį.
Panašiai operatyvinė veikla kontroliuojama JAV“, – svarstė V.Bogušis.
Liberalcentristas taip pat atsargiai vertina konservatorių užmojus, kad visos šalies specialiosios tarnybos atsidurtų po Vyriausybės sparnu.
Siekia kontroliuoti
Socialdemokratų frakcijos atstovas Gediminas Kirkilas įsitikinęs, jog papildoma kontrolė operatyvinę veiklą vykdančioms institucijoms neduotų nieko gera joms pačioms.
„Tai rodo, jog valdančioji koalicija, o pirmiausia konservatoriai, siekia sukurti ŽGIT, kad galėtų kontroliuoti ne tik šios tarnybos, bet ir operatyvinę veiklą atliekančių institucijų darbą“, – aiškino G.Kirkilas.
Klausimų – daugiau
NSGK narys „tvarkietis“ Rimantas Smetona tvirtino, kad A.Anušausko idėja kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų: „Nesuprantu, kas tai būtų.
Tas siūlomas pataisas derėtų labai rimtai apsvarstyti ir, ko gero, smarkiai patobulinti.
Kiek prisimenu, pradėdamas darbą VSD vadovo poste Povilas Malakauskas taip pat siūlė sukurti tarpinę instituciją tarp Seimo ir saugumo“.
R.Smetoną itin nustebino ir tai, kad A.Anušauskas, viešai pradėdamas diskusiją apie Žvalgybos įstatymo pataisas, jų netgi nepristatė parlamento komitetui ir nediskutavo su jo nariais.
Įžvelgia dešiniųjų kėslus
Lenkų rinkimų akcijos lyderis, NSGK narys Valdemaras Tomaševskis kol kas tvirtos nuomonės dėl ŽGIT neturi, tačiau yra įsitikinęs, kad visi dabartinės valdžios pertvarkymai daromi vienu tikslu – į svarbius postus skirti savus žmones: „Labiausiai tai rūpi konservatoriams“.
Tuo tarpu Seimo vicepirmininkė ir įtakinga Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė nemato jokio reikalo steigti ŽGIT: „Vis tiek visada bus tokių slaptų dokumentų, kurių ir ši nauja tarnyba negalės viešinti.
Todėl reikėtų susitarti, ar pasitikime VSD vadovu, ar ne? Jei nepasitikime, tai kam jį laikyti, o jei neturime rimtų priekaištų, kam kurti dar kokias nors kontroliuojančias tarnybas.
Dabar siekiama dar labiau politizuoti specialiąsias tarnybas ir po to valdyti jas vienomis rankomis“.